Džiaugdamiesi pavasarinės saulės spinduliais, pradedame didžiuosius tvarkymosi darbus buityje ir gamtoje, tačiau didžiausia šio gražaus metų laiko problema – kaip ir kiekvieną pavasarį Lietuvos laukuose besikartojantys tie patys vaizdai – liepsnojančios ir pievos, ir krūmai, kartais net ir pamiškės. Šios blogosios tradicijos mūsų šalyje gyvos kaip niekur kitur pasaulyje.
Gaisrinės saugos reikalavimai
Suprantama, kad pakilusi saulė pavasarį sužadina norą apsitvarkyti savo kiemuose, ūkiuose, tačiau tai daryti reikia labai atsakingai, privalu griežtai laikytis gaisrinės saugos reikalavimų:
Draudžiama sugrėbtas (surinktas) žolės, nendrių, nukritusių medžių lapų, šiaudų, laukininkystės ir daržininkystės augalinės kilmės atliekų krūvas deginti miestuose ir miesteliuose, miške, aukštapelkėse, durpingose vietose ar vietovėse, esančiose arčiau kaip 100 m nuo miško.
Draudžiama deginti nenupjautą žolę ir ražienas – liepsnos gali persimesti į miškus, gyventojų sodybas, o tokių gaisrų pasekmės dažnai būna neprognozuojamos ir skaudžios.
Su ugnimi reikia elgtis atsargiai: nemėtyti degančių degtukų ir neužgesintų nuorūkų.
Augalinės kilmės atliekas deginkite tik sugrėbtas (surinktas) į krūvas ir ne arčiau kaip 30 metrų nuo pastatų. Tačiau atminkite, jog aplinkai pats draugiškiausias šių atliekų tvarkymo būdas – kompostavimas.
Laužą galima kurti tik tam paruoštose vietose, prieš kuriant laužą reikėtų pagalvoti, ar bus saugu. Negalima kurti laužo, kai pučia stiprus vėjas. Baigus kūrenti žarijas reikia užpilti vandeniu.
Tėvai turėtų priminti savo vaikams, kad už žaidimą su ugnimi, gaisro sukėlimą gresia piniginės baudos.
Kiekvienas gyventojas turėtų nepraeiti pro šalį pamatęs degančią žolę ir pasistengti užgesinti ugnį, kad ji neplistų. Nedideliame plote ją lengva užplakti šakomis ir užtrypti kojomis. Tokius gaisrus galima gesinti vandeniu arba smėliu. Ugnies apimtus plotus rekomenduojama apkasti grioveliais, kad liepsna neišplistų ir nepadarytų didesnių nuostolių. Matant, kad ugnies nepavyks pažaboti, reikia nedelsiant skambinti bendruoju pagalbos telefonu 112.
Poveikis žmonėms
Gaisrų metu į atmosferą išmetama dešimtys tonų anglies ir kitų pavojingų cheminių medžiagų, kurios kenkia žmonių sveikatai. Dūmai kenkia kvėpavimo organams, kraujotakai ir akims, jų gausa mažina deguonį, dirgina kvėpavimo takus, kyla kosulys, dusulys, ašaroja akys, žmogus gali netekti sąmonės. Kiekvienais metais gaisruose žūsta žmonės – dažnai tie, kurie padegė žolę, nes staigus vėjo krypties pasikeitimas, didelė liepsna ir dūmai žmogų užklumpa netikėtai. Gaisro metu uždūminami automobilių keliai, mažėja matomumas, kyla pavojus eismo saugumui, padidėja avarijų tikimybė.
Poveikis gyvūnijai
Žolės gaisrų metu žūva pievose gyvenantys vabzdžiai, varliagyviai, driežai, kurmiai, ežiai, kiškiai, graužikai ir kiti gyvūnai. Sudega paukščiai ir pradėti sukti jų lizdai, perimi jaunikliai, sunaikinamos perimvietės. Gaisruose žūsta skruzdėlynai. Ugnis nužudo daugelį bestuburių gyvūnų, kurie būtini dirvožemio gerinimui, žūsta mikroflora ir mikrofauna. Neretai liepsnos persimeta į miškus. Gaisrų metu gali žūti miško gyventojai – stirnos, elniai, briedžiai ir šernai.
Poveikis žemės ūkiui
Per daugelį metų yra susiformavusi nuomonė, kad žolės deginimas pagerina dirvožemį, jį atnaujina ir patręšia. Manoma, kad deginimas padeda kovoti su piktžolėmis ir kenkėjais, tačiau mokslininkai įrodė, kad toks būdas yra daugiau kenksmingas nei naudingas, nes daugumos piktžolių šaknys yra gana giliai ir po deginimo jos išlieka. Laukai ir ganyklos po išdeginimo sužaliuoja, bet pasikeičia dirvožemio struktūra, dirva nuskursta. Liepsnos praryja vienmečius žolynus ir dalį daugiamečių, sunaikina daugybę išbyrėjusių sėklų. Gaisro metu sunaikinamas puvinio sluoksnis, o kartu su juo ir mikroorganizmai (bakterijos, grybeliai), kurie būtini biologinei pusiausvyrai išlaikyti. Gaisro metu sunaikinus puvinio sluoksnį dirvai reikės daugiau trąšų, ji bus sunkiau įdirbama, neatspari erozijai ir sausroms, blogai sugers ir sulaikys drėgmės perteklių, joje sunkiai vystysis augalų šaknų struktūra. Net ir vienkartinis išdeginimas sumažina dirvos derlingumą 5–8 procentais, pablogina šieno botaninę sudėtį. Mokslininkai tvirtina, kad po tokio žemės nuniokojimo reikia keleto metų, kad ji vėl galėtų duoti tokį derlių kaip prieš gaisrą.
Administracinė atsakomybė
Vilkaviškio rajono savivaldybės administracija