Kovo mėnesį Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnyba pasiūlė 18 įvairių formų renginių, kuriuose pedagogai turėjo galimybę stiprinti ir plėtoti turimas kompetencijas.  Tarp šių renginių vyko net 6 atviros pamokos. „Pamoka-mažiausias švietimo segmentas, bet labiausiai kuriantis švietimo kokybę“ (G. Kazakevičius, 2013 m.). Tai mokymosi forma, kuri vedančiajam jautriausia, tačiau  besimokantiesiems viena efektyviausių.

Kovo 15 d. Alvito pagrindinė mokykloje buvo organizuota metodinė diena, kurioje šios mokyklos mokytojai metodininkai B. Šeimienė (anglų k.), R. Senkuvienė (pradinis ugdymas), V. Seinauskienė (matematika), E. Rupeikienė (istorija), V. Kaukaitė (lietuvių k.), R. Arlauskienė (muzika), A. Gurinskienė (dailė) ir D. Liaudinskienė (sveikatos specialistė, šokio mokytoja) vedė 5 skirtingų dalykų atviras, atviras-integruotas pamokas. Mokyklos vadovai, būdami mokymosi vedliais, (direktorius R. Bulkauskas, direktoriaus pavaduotoja ugdymui R. Mikulytė skatina mokyklos metodininkus dalintis patirtimi ir tobulėti. Kartu su šiais pedagogais galimybe stebėti ir analizuoti pamokas pasinaudojo 24 besimokantieji.

Kovo 31 d. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos vyresnysis mokytojas M. Bučinskas II gimnazijos klasėje vedė atvirą pamoką „Jauno žmogaus drama Kazio Binkio „Atžalyne“. Mokytojas pamokoje naudojo teatrinių improvizacijų metodą. Tai vienas išskirtinių ir ne taip dažnai naudojamų pamokos tikslams pasiekti metodų, reikalaujančių mokytojo drąsos, kūrybiškumo ir patirties. Šių savybių mokytojas M. Bučinskas nestokoja.

Džiugu, kad į mokymosi procesą aktyviai įsitraukė visi jo dalyviai - organizatoriai, vedantieji, stebėtojai. Buvo išsakytos įvairiakryptės įžvalgos. Apibendrinant galima teigti, kad pedagogai geba kurti palankų mikroklimatą mokymuisi,  naudoja aktyvius, inovatyvius metodus, įtraukiančius mokinius į mokymąsi,  kelia mąstymą skatinančius klausimus, ieško tinkamų mokymuisi aplinkų. Kaip tobulintiną sritį galima įvardinti pedagogų gebėjimą derinti pamokos pradžioje keliamo uždavinio ir pamokos gale pasiektų rezultatų vertimo/įsivertinimo dermę. Įvardinti aspektai koreliuoja su Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros metiniame pranešime (2015) „Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė“ pateiktomis išvadomis apie pamokos kokybę (http://www.nmva.smm.lt/isorinis-vertinimas/vertinimai/duomenu-analizes/ ).

Organizuojant atviras pamokas kaip mokymosi formą,  procesas skirstomas į tris dalis: įžanginė dalis (mokytojas pristato mokinius, pamokų ciklą, akcentuotinus dalykus), pamokos stebėjimas ir pamokos aptarimas. Stebint pamokas renkamasi du pamokos stebėjimo būdai - laisvas, nevaržomas jokių struktūrinių reikalavimų, kurio rezultatas - pasakojamasis pamokos, jos eigos ir kokybės aprašymas arba įverčio metodas, kuriam yra nustatytos prasminės turinio kategorijos. Šie du būdai realizuojami ir pamokų aptarimo dalyje.

Apčiuopiama nauda kiekvienam besimokančiajam būna tik tada, kai jis dalyvauja visame mokymosi procese.

Laimingas tas, kuris džiaugsmingai dirba ir džiaugiasi darbais, kuriuos padarė.

– J. V. Gėtė.

ŠPT informacija