^Į viršų
foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

Kaip užtikrinti kuo didesnį poveikį mokinių pasiekimams

IzvalgosBalandžio 20 d. švietimo įstaigų vadovai, pavaduotojai ugdymui aktyviai dalyvavo trečiajame pasitarimo „Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas(is) Vilkaviškio rajone“ susitikime. Pasitarimo tikslas – pasidalinti patirtimi dėl įgyvendinamų programų kūrimo/realizavimo ugdymo įstaigose atliepiant šalies lūkesčius.

 


Pasitarimo programos kūrėjos, organizatorės Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vyriausioji specialistė Žydrė Žilinskienė ir švietimo pagalbos tarnybos direktorė Asta Grinevičienė akcentavo dalyviams bendradarbiavimo svarbą gerinant mokinių pasiekimus visose ugdymo(si) pakopose. Žydrė priminė įsipareigojimus, kuriuos išdiskutavome dalyvaudami projekte „Lyderių laikas2“, vadybinės veiklos cikliškumo svarbą, išskleidė „vadybinio algoritmo“ kūrimo ypatybes.


Buvo prisiminta ir lektorės Eglės Pranckūnienės seminare „Mokyklos vadovas – mokymosi vedlys“ išsakytos mintys, jog šiandien vadovo didžiausias dėmesys turėtų būti skiriamas paties ir kitų žmonių mokymui(si), stengtis kuo labiau sumažinti mokymui(si) kylančias kliūtis, kelti aukštus lūkesčius mokiniams ir mokytojams. J. Hattie knygoje „Matomas mokymasis“ rašoma, jog mokyklų bendruomenėse turėtų būti dažnai užduodami klausimai: „ką turime žinoti ir mokėti mūsų mokiniai, kai ši tema bus išdėstyta? Kaip mokiniai parodys, kad įgijo esminių žinių bei gebėjimų? Ar susitarėme dėl kriterijų, kuriais remdamiesi vertinsime mokinių darbo kokybę? Kaip galime nuosekliai taikyti šiuos kriterijus? Kokių priemonių imsimės, norėdami padėti mokiniams, kuriems sunkiai sekasi, ir kaip patobulinsime geriausių mokinių mokymąsi? Kaip galime pasinaudoti mokinių mokymosi duomenimis, norėdami patobulinti individualią ir kolektyvinę profesinę veiklą?“. Tokius ar panašius klausimus, vedančius į mokymosi gylį, svarbu analizuoti bendradarbiaujančiose grupėse. Bendradarbiavimo svarbą pagrindžia sinergijos dėsnis: „Sinergija, sinergizmas (gr. syn - ergo, συνεργός 'veikimas kartu') - reiškinys, kai du atskiri veiksniai, veikdami kartu, duoda didesnį poveikį, negu jų abiejų veiksnių, veikiančių atskirai, poveikių suma...“ (https://lt.wikipedia.org/wiki/Sinergija ).


Pasitarimo dalyviai susitikimo metu diskutavo ir pateikė įžvalgas kaip tam tikras ugdymo turinio dalis įgyvendina ugdymo įstaigose. Susitikimo metu išryškinti vadybiniai aspektai:


I grupės (Ugdymo turinio dalis - ugdymo pasiekimai ir jų vertinimas ikimokyklinio ugdymo pakopoje):
1. Bendruomenėje sukuriamos sąlygos susipažinti su naujais dokumentais.
2. Grupėse aptariamos ir pasiūlomos vertinimo formos.
3. Mokytojų tarybos posėdyje susitariama dėl formų, metodų, periodiškumo.
4. Sutarta veikla įgyvendinama.
5. Vykdoma pasiekimų vertinimo priežiūra (aptariamos sėkmės, numatomi tobulintini aspektai).
6. Vertinimo rezultatai panaudojami planuojant veiklą.
7. Mokslo metų pabaigoje informacija apie vertinimą pateikiama bendruomenei.
Diskusijoje dalyvavo: D. Daniliauskienė, V. Bulevičienė, Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Pasaka“, V. Parfionovienė, Vilkaviškio r. Virbalio pagrindinė mokykla, R. Miknaitienė, Vilkaviškio r. Gižų Kazimiero Baršausko mokykla-daugiafunkcis centras.


II grupės (Ugdymo turinio dalis – kaip sudaromos galimybės vaikui veikti savarankiškai, pačiam rinktis reikiamas priemones, veiklą, žaidimų draugus priešmokyklinio ugdymo pakopoje):
1. Materialinės bazės analizavimas (atsižvelgiant į strateginio plano prioritetus, kuriamos aplinkos, numatomos mokymo(si) priemonės).
2. Aplinkos sukūrimas.
3. Žmogiškųjų išteklių valdymas (stebimas veiklos planavimas, vaikų pasiekimų vertinimas, posėdžių metu aptariama ir numatoma tobulėjimo sritys).
4. Tėvų lūkesčių išsiaiškinimas.
5. Įvertinti vaikų gebėjimai.
Diskusijoje dalyvavo: L. Mačiulienė, R. Kurtinaitienė, Vilkaviškio r. Kybartų vaikų lopšelis-darželis „Kregždutė“, J. Puskunigienė, Vilkaviškio r. Keturvalakių mokykla-daugiafunkcis centras, R. Puodžiukaitis, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija.


III grupės (Ugdymo turinio dalis – kaip kuriama, pritaikoma aplinka darbui grupėse, mokymuisi bendradarbiaujant pradinio ugdymo pakopoje):
1. Planavimas: susitarimai bendruomenėse; komandos formavimas; veiklų plano sudarymas.
2. Organizavimas: aplinkų panaudojimas mokinių pasiekimams gerinti: mokymasis kitose erdvėse (tėvų darbovietės, kultūros įstaigos ir pan.); mokymasis mokykloje (lauko ir vidaus erdvės)
3. Vadovavimas.
4. Kontrolė.
Diskusijoje dalyvavo: A. Strazdienė, Vilkaviškio pradinė mokykla, I. Grudzinskaitė, V. Murauskaitė, Vilkaviškio r. Kybartų mokykla-darželis „Ąžuoliukas“, A. Baronienė, Vilkaviškio r. Bartninkų Jono Basanavičiaus mokykla-daugiafunkcis centras.


IV grupės (Ugdymo turinio dalis – integracija pagrindinio ugdymo pakopoje):
1. Prioritetinių krypčių numatymas.
2. Susitarimai savivaldos institucijose.
3. Stebėjimas, vertinimas.
4. Analizė
Diskusijoje dalyvavo: B. Urbutienė, R. Mikulevičienė, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla, V. Nikliauzienė, L. Kazlauskienė, Vilkaviškio r. Sūdavos pagrindinė mokykla, D. Aleksienė, Vilkaviškio r. Pajevonio pagrindinė mokykla.


V grupės (Ugdymo turinio dalis – kaip kuriama (ar sukurta) sistema, apimanti ankstyvą mokinių žemų pasiekimų ir kitų mokymo(si) sunkumų nustatymą, pažangos stebėjimą vidurinio ugdymo pakopoje):
1. Individualus mokinio pažinimas, jau turimų pasiekimų analizė. Pasitelkiamas psichologas, karjeros specialistas (rugsėjo mėn.).
2. Vadovas telkia specialistus mokinio individualiam planui parengti (2 sav.).
3. Kas mėnesį matuojama mokinių individuali pažanga. Pasitelkiami klasių vadovai, mokomųjų dalykų mokytojai, mokiniai).
4. Išvedami signaliniai pusmečių rezultatai. Analizę atlieka mokiniai, klasių vadovai, pagalbos mokiniui specialistai.
5. Analizuojami pusmečio rezultatai.
6. Mokinio individualaus plano koregavimas.
7. Mokinių metinių pasiekimų analizė.
Diskusijoje dalyvavo: R. Šlivinskienė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija, R. Šukaitytė, Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija, J. Šibajevas, Vilkaviškio r. Kybartų suaugusiųjų mokykla, D. Valiūnienė, Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija.


Planuojant susitikimą buvo numatytos diskusijos ir dėl sėkmingesnio neformaliojo švietimo bei SUP mokinių ugdymo organizavimo bei įgyvendinimo, tačiau šių grupių atstovai nedalyvavo...


Vadovams tenka nelengva užduotis kartu su bendruomene įgyvendinti dokumentuose numatytus tikslus, nuostatas, veikti sutartais principais. Tačiau bendradarbiaudami galime greičiau pasiekti norimą tikslą – pagerinti mokinių pasiekimus. Tokiu būdu veikdami optimaliai išnaudojame savo galimybes – sustiprėjame profesiškai ir asmeniškai.


Vienas iš mūsų strateginių švietimo tikslų – „įdiegti duomenų analize ir įsivertinimu grįstą švietimo kokybės kultūrą, užtikrinančią savivaldos, socialinės partnerystės ir vadovų lyderystės darną“ (Valstybinė švietimo 2013-2022 metų strategija). Kurdami „vadybinius algoritmus“ kviestume atkreipti dėmesį J. Hattie knygoje „Matomas mokymasis“* į pateiktus atliktų tyrimų rezultatus: kokie veiksniai daro didžiausią poveikį ugdytinių pasiekimams, o kokie – neigiamą. Ši informacija padės tinkamiau paskirstyti savo laiką ir dėmesį.

 

* - Daugiau kaip 800 metaanalizių, nagrinėtų rengiant knygą „Matomas mokymasis“, aprėpė 52637 tyrimus, maždaug 240 mln. mokinių ir jose buvo pateikti 146142 poveikio dydžiai akademiniams mokinių (ikimokyklinukų, pradinukų, vidurinių mokyklų mokinių ir aukštųjų mokyklų studentų) pasiekimams, susiję su tam tikromis programomis, politinėmis nuostatomis arba naujovėmis“

ŠPT informacija

Pranešimo „Vadybos algoritmas“ skaidrės
Pasitarimo programa-kvietimas

Copyright © 2024. Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba Visos teisės saugomos.