Baigiantis mokslo metams artėja etapas, kai dalis mokinių pereina iš vienos ugdymosi pakopos į kitą – iš priešmokyklinio į pradinę, iš pradinės – į pagrindinę. Tai iššūkis mokiniams ir mokytojams. Adaptacija bus sunki, jei septynmečiui patinka tik žaisti, jis nesidomi mokykla, nėra savarankiškas, nemoka susikaupti, yra impulsyvus, nesuvokia žodinių instrukcijų, turi mažai žinių apie supantį pasaulį, negeba apibendrinti, jo kalba sutrikusi, stokoja bendravimo ribų su suaugusiais. Požymiai, kad pradėjus vaikui lankyti mokyklą adaptacija užtruks, jei yra:

• nuolatiniai vaiko skundai: nepatinka eiti į mokyklą, skundžiasi patyčiomis, nepavyksta sutarti su bendraamžiais, mokytoja, nesiseka susirasti draugų;
• pasikeitusi emocinė būsena: atrodo visada prislėgtas, neramus, irzlus, jaudinasi dėl smulkmenų ir kt.;
• fizinės sveikatos sutrikimai: nuolat arba dažniau nei pradėjus lankyti mokyklą skauda pilvą, galvą, pykina, blogiau miega, išryškėja alerginė reakcija ir kt.

Ką galime padaryti, kad adaptacija būtų sėkminga? Apie tai gegužės 24 d. forume „Palankios ugdymuisi aplinkos kūrimas perinant iš priešmokyklinio į pradinio ugdymo(si) pakopą“ kalbėjosi pradinio, ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo pedagogai, Švietimo pagalbos tarnybos, Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistai.

Kad susitikimas būtų produktyvus, iš anksto forumo dalyvių buvo paprašyta prisiminti 6 – 7 metų vaikams būdingus fizinės, emocinės, socialinės, kognityvinės brandos bruožus (žr. priedą Nr. 1). Taip pat pasiruošti pasidalinti patirtimi, kokias veiklas atlieka pedagogai, tėvai, švietimo pagalbos specialistai, kad įstaigoje būtų sukurta kuo palankesnė ugdymo(si) aplinka. Dalyviai, taikydami „Durstinio“ metodą, atsineštas patirtis užrašė ant „picos“ gabalėlių. Taip kiekviena grupelė galėjo išsakyti savo mintis ir kartu susipažinti su kitų dalyvių patirtimis. Iš 4 gabalėlių sudėjus visą patirčių „picą“, akivaizdžiai buvo patvirtinta žinia, kad didžiausią poveikį sėkmingai vaikų adaptacijai mokykloje daro pedagogai. Buvo įvardinta, jog pedagogai: stebi vaikus; bendrauja su šeima; kuria saugią aplinką; bendrauja su švietimo pagalbos specialistais, tarpusavyje; reflektuoja vaikų gebėjimus; organizuoja atviras dienas; pedagogas yra kūrybiškas, pozityvus, lankstus, atviras naujovėms, geba keistis. Sėkmę šioms veikloms visų pirma užtikrina įvairiapusis vaiko amžiaus tarpsnių bruožų išmanymas.

Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė I. Meseckienė kūrė pridėtinę vertę pedagogų patirtims: vaiko pasiekimus jungė į kompetencijas, analizavo mokėjimo mokytis kompetencijos raišką ikimokykliniame, priešmokykliniame amžiaus tarpsnyje, komentavo reikalavimus vaiko pasiekimų aprašui.

Sprendžiant iš dalyvių išsakytų minčių susitikimo pabaigoje, kurios palaipsniui laisvėjo, tapo atviresnės, kritiškesnės, galima teigti, kad šia tema rajone dar reikia kalbėtis tiek plačiai, tiek ir giliai. Tikimės, kad į rudenį planuojamus susitikimus atkreips dėmesį ne tik ikimokyklinio, priešmokyklinio ugdymo specialistai, bet pradinių klasių mokytojai.

ŠPT informacija