Norint įsivertinti realizuotą veiklą, „išgryninti“, kas pasisekė, ir ką dar visgi reikėtų tobulinti, reikia vėl sugrįžti prie jos ir atlikti refleksiją. Atlikus refleksiją, išryškėja tobulintinos sritys bei stipriosios pusės. Tokiu būdu nubrėžiamos tolimesnio darbo kryptys, kad pasiektas veiklos rezultatas būtų geresnis. Šiuo tikslu buvo organizuoti įsivertinimui skirti forumai. Gebėjimas įsivertinti yra svarbus, nes individas, tik įsivertinęs, gali pamatyti, ar „atstumas“ tarp tikslo ir rezultato yra didelis.

Iki „išsigryninimo“ ėjome tikslingai dirbdami. Kad susirinktume duomenų analizei, atlikome anketinę apklausą. Atsakinėdami į anketos klausimus, gilinomės į stiprintas kompetencijas ir jų pritaikomumą ugdymo(si) procese, išryškinome sunkumus, su kuriais susiduriame ugdydami mokinius, turinčius SUP, įvardijome tobulintinas mokymosi renginių puses, teikėme pasiūlymus, kaip to išvengti ir pan. Turėdami atsakymus į anketos klausimus, žengėme kitą žingsnelį – apdorojome duomenis ir išryškinome tendencingus dalykus. Tada susitikome pasikalbėti.

Pokalbį įvardintume kaip produktyvų, kadangi duomenų analizę atliko Vilkaviškio r. pedagogų metodikos būrelių pirmininkai, ŠPT specialistai, į diskusiją įsitraukė pedagogai. Gebėjome pasidžiaugti nuveiktais darbais, įsivardinti kitų mokslo metų siekinius. Šiais mokslo metais buvo realizuoti 175 mokymosi renginiai 21 formos būdu. Mokymosi tęstinumo galimybės įgyvendinimas daugiausiai atsiskleidė forumų, atvirų pamokų/veiklų, gerosios patirties sklaidos, mokymosi mokyklų partnerystės tinkle metu. Dalyvavome įprastinėse formose: seminaruose, paskaitose, kursuose. Organizuoti pasitarimai/susitikimai, pratybos/užsiėmimai. Vyko apskritojo stalo diskusija, konferencijos, idėjų mugė ir kt. Paveikiausiomis formomis pedagogai įvardija seminarus, gerosios patirties sklaidą ir dalyvavimą atvirose pamokose/veiklose. Šiais m. m. Alvito Šv. Kazimiero namuose, „Ąžuolo“ progimnazijoje realizuota nauja mokymosi forma – klausos. Daugiausiai dėmesio kreipėme į 4 kompetencijas:

• Dalyko turinio planavimo ir tobulinimo
• Specialiąją
• Ugdymo(si) aplinkų kūrimo
• Reflektavimo ir mokymosi mokytis

Mokymosi procesą organizavome orientuodamiesi į nacionalinius kvalifikacijos tobulinimo prioritetus (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gegužės 5 d. įsakymo Nr. V-448 „Dėl mokytojų, pagalbos mokiniui specialistų ir mokyklų vadovų nacionalinių kvalifikacijos tobulinimo prioritetų patvirtinimo“ įsakymo pakeitime (2015 m. rugpjūčio 13 d. Nr. V-898).

• Socialinis emocinis ugdymas: savęs, mokinio pažinimas, „Sveikas aš – sveika visuomenė“
• Mokymasis partnerystės tinkle: „Tyrimai. Susitelkimas ir tikslas“, „Santykiai“, „Gebėjimų stiprinimas ir parama“, „Lyderystė“, „Bendradarbiavimas. Atskaitomybė“
• Specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių ugdymas
• Pasidalintoji lyderystė
• Įgalinančių sąlygų kūrimas mokytojams

Paanalizavusios šių metų mokymosi veiklą, pasidžiaugėme, jog Vilkaviškio r. skleidžiasi mokymosi lyderystė, atsirado profesionalesnis žodynas, gebame įsivardinti stipriąsias ir tobulintinas puses, remdamiesi dokumentais, drąsiau teikiame grįžtamąjį ryšį, gausiname gerosios patirties dalybas, ryškėja tarpdalykinis, tarpinstitucinis bendradarbiavimas ir pan. Džiugu, kad mokymosi rezultatas – pokytis. Visgi dar turėtume atkreipti dėmesį į mokėjimo mokytis kompetencijos stiprinimą, bendradarbiavimo svarbos suvokimą, atsakingos pozicijos užėmimą mokymesi, sąvokų „geras/motyvuotas mokinys“ aiškinimąsi ir pan.

Remdamiesi M. Teresevičienės, V. Zuzevičiūtės, D. A. Shöno mintimis, pažymime, jog „patirtis tampa aktyvi, kai pavirsta veiksmu“ ir kad svarbu reflektuoti būsimų ir buvusių patirčių kontekstuose.

ŠPT informacija