Padėkime formuotis atsakomybę už mokymąsi

Padekime formuotis atsakomybe uz mokymasi2016 m. spalio 27 d. Vilkaviškio rajono švietimo įstaigų vadovams buvo pristatyti įvairūs duomenys, kurie daro įtaką mokinių pažangai. Analizę atliko ir pristatė Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Alma Finagėjevienė, specialistės Žydrė Žilinskienė, Ingrida Meseckienė, Rita Vaščėgienė ir ŠPT direktorė Asta Grinevičienė. Pristatyti duomenys iš Mokyklų pažangos ataskaitų, Standartizuotų testų, PUPP, VBE, atkreiptas dėmesys į šalies prioritetus, kuriuos pristatė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė (Nuoroda: čia )

 

Švietimo pagalbos tarnybos specialistai dalinasi įžvalgomis iš pasitarimo.


NMVA metiniame pranešime „Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė“ 2015 (5) rašoma, jog aktyvus duomenų rinkimas, išorinis ir vidaus įsivertinimas nelemia geresnių mokinių pasiekimų, pažangos. „Gerokai svarbiau yra veikti, atsižvelgiant į įsivertinimo ir vertinimo metu gautus duomenis, išvadas, mokyklos bendruomenėje priimtus susitarimus, ir stebėti, kaip sekasi veikla, kodėl kyla sunkumų“.


Duomenys mums sudaro sąlygas į situaciją pažvelgti plačiau, atrasti kryptis, kuriomis eidami kursime aukštesnius rezultatus. Judėjimas į priekį kiekviename mokyklos kontekste turi savitų bruožų, tačiau „siekiant ugdymo sėkmės – mokinių akademinės, asmeninės, socialinės pažangos ir gerų pasiekimų – reikia nustatyti ir tikslingai taikyti veiksnius, kurie lemia šią sėkmę“ (NMVA metinis pranešimas „Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė“ 2015 (5)). Tame pačiame pranešime pabrėžiama, jog mums visiems reikėtų koncentruotis į: mokymosi procesą, aukštą mokytojų kvalifikaciją, bendradarbiavimą, nuolatinį siekį tobulėti, profesionalią lyderystę ir vadybą, bendruomenės įtraukimą, mokymąsi ir dalijimąsi vertinga patirtimi.


NMVA atliko 2012 metų grįžtamąją analizę ir parengė kiekvienai šalies savivaldybei schemas, kuriose atsispindi veiksniai, darantys didžiausią įtaką mokinių pasiekimams. Šaltinyje „LIETUVA. Švietimas šalyje ir regionuose 2016“ rašoma, jog „gautas 6 veiksnių modelis, kuris apima šiuos mokyklos aspektus: vertybės, asmens raidos lūkesčiai, personalo valdymas, pažanga bei mokymo ir mokymosi kokybė“. Situacija Vilkaviškio rajone:

 

Svietimas salyje ir regionuose

LIETUVA. Švietimas šalyje ir regionuose 2016)


Schemoje matyti, jog stipriausias Vilkaviškio raj. švietimo darbuotojų veiklos veiksnys – mokytojo ir mokinio dialogas. Mokyklų pažangos ataskaitose (2014-2015 m. m.) mokiniai teigia, jog: „Mokytojai tiki, kad kiekvienas iš mūsų gali padaryti pažangą, mokantis jo dalyko“ (taip teigia 82 proc. mokinių, kurie dalyvavo mokyklų apklausoje); „Mokyklos mokytojai visuomet padeda, papildomai paaiškina tiems mokiniams, kuriems sunkiau sekasi mokytis“ (taip teigia 82 proc. mokinių, kurie dalyvavo mokyklų apklausoje).


Visų mūsų dėmesys atkreiptinas į mokymosi procesus. Pasitarimo metu Švietimo kultūros ir sporto skyriaus specialistės pateikė daug duomenų ir rekomendacijų, į kurias mokyklų bendruomenės turėtų atkreipti dėmesį gerinant mokymą ir mokymąsi (procesus):


- organizuojant mokymąsi kurti užduotis, skirtas aukštesniems mąstymo gebėjimams;
- 8 kl. labiausiai tobulintinas dalykų mokymas pagal turinio sritis: matematika - reiškiniai, lygtys, nelygybės, sąryšiai ir funkcijos, geometrija, matai ir matavimai, problemų sprendimas, skaičiai ir skaičiavimas; skaitymas - išvadų darymas; rašymas – raiška, raštingumas; gamtos mokslai – fiziniai procesai; socialiniai mokslai - orientavimasis istoriniame laike ir geografinėje erdvėje, istorinės raidos supratimas;
- 6 kl. labiausiai tobulintinas dalykų mokymas pagal turinio sritis: matematika - reiškiniai, lygtys, nelygybės, sąryšiai ir funkcijos, skaičiai ir skaičiavimas; skaitymas – analizavimas, interpretavimas/vertinimas; rašymas – raiška, raštingumas;
- daugiau gilintis į mokinių amžiaus tarpsnių ypatumus ir kurti atitinkamą mokymosi aplinką, taikyti mokymosi strategijas;
- įstaigose kurti mokymosi bendradarbiaujant aplinką;
- leisti mokiniams patirti sėkmę, mokyti mokinius išsikelti tikslus, vertinti darbo rezultatus, padėti suprasti rezultatų ir pastangų ryšį;
- ieškoti būdų patyčių mažinimui;
- atkreipti dėmesį į praėjusių mokslo metų rekomendacijas (naudoti ir analizuoti ataskaitas savo (mokytojo) įsivertinimui ir tobulėjimui; giliai išanalizuoti užduotis; įsivardinti, kokio tipo užduotys buvo sėkmingos, kokio – nepakankamai; nustatyti, kokioms turinio ir kognityvinių gebėjimų sritims reikėtų skirti daugiau dėmesio; išanalizuoti, kaip sekasi skirtingų lyčių mokiniams mokytis dėstomo dalyko; išanalizuoti, kaip sekėsi SUP vaikams; išanalizuoti nepakankamų mokymosi pasiekimų mokinių rezultatus, tobulinti gebėjimus sudarinėti užduotis pagal lygmenis. Mokėti atpažinti turinio sričių ir kognityvinių gebėjimų užduotis; stiprinti metakognityvinius (savireguliacijos) mokinių gebėjimus);
Pasitarime taip pat buvo pristatyta, kaip ugdymo įstaigų bendruomenės kuria pažangą, prisideda prie sumanios visuomenės kūrimo (Lietuvos pažangos strategija „Lietuva 2030“). PASIEKTA PAŽANGA:
- 4,5 % padidėjo 5-8 klasių mokinių pažangumas;
- 26 % padaugėjo mokinių, gebančių atleisti ir atsiprašyti, 8 % - valdančių emocijas, 4 % - pagarbiai besielgiančių su kitais, 3 % - besilaikančių taisyklių, 7 % - mokinių, gerai sutariančių su bendraklasiais, 15 % - sutariančių tarpusavyje mokykloje, 5 % - mokinių, besijaučiančių laimingais mokykloje;
- 4 % išaugo mokinių, padariusių individualią pažangą, skaičius;
- didesnis procentas tėvų, besidominčių vaikų ugdymu;
- remiantis dviejų metų anketinės apklausos duomenimis – stebimas mokinių savijautos gimnazijoje pagerėjimas. Apie 85% mokinių gerai sutaria su visais bendraklasiais ir jaučiasi saugūs mokykloje, klasėje;
- mokiniai daugiau dėmesio skyrė ugdymosi kokybės gerinimui;
- pagerėjo mokinių lankomumas - 26 % sumažėjo vienam mokiniui tenkančių pamokų, praleistų be pateisinamos priežasties skaičius;
- palyginus kiekvieno mokinio pirmojo ir trečiojo trimestro rezultatus, matyti, kad dauguma mokinių padarė individualią mokymosi pažangą;
- vaikai grupėje įsirengė žaliąją palangę;
- ugdėsi gebėjimą spontaniškai ir savitai reikšti įspūdžius ir išgyvenimus;
- veikia kompiuterizuota solfedžio klasė, kur tiek pedagogai, tiek mokiniai gali papildomai tobulinti įgūdžius, reikalingus kokybiškam ir profesionaliam darbui. Tai turi ypač teigiamą poveikį mokinių mokymosi motyvacijai;
- pasiekta daug sportinių pergalių, išugdyta perspektyvių sportininkų. Net 3 gabiausieji mokyklos auklėtiniai - Lietuvos rinktinių nariai;
- mokiniai rašo refleksijas: „Sekmadienio užsiėmimai prasidėjo lauke. Visi vis dar truputėlį apsnūdę sustojome į didelį ratą... taip ir prasidėjo net ir labiausiai apsimiegojusius išjudinančios „Žirgų lenktynės“. Nors šis žaidimas ir trumpas, tačiau linksmas ir visiems paliko gerą įspūdį. Vėliau, kaip ir visada, visi susirinkome konferencijų salėje. Ten projekto dalyviai gavo įdomią užduotį. Visi turėjo galimybę pabandyti, pagal visas taisykles tvarkingai parašyti savo europass CV. Tai buvo įdomi patirtis projekto dalyviams, nes daugelis net nenumanė, kaip rašoma CV, nors ir žinojo, kad anksčiau ar vėliau jiems reikės tai daryti, norint susirasti darbą.“


ORGANIZACIJŲ VEIKLOS PROCESUOSE ĮVYKO POKYTIS:
- patobulinta asmeninės pažangos fiksavimo ir analizavimo sistema;
- tikslingai parinktos veiklos padėjo mokiniams ugdytis draugiškumą, kultūringą bendravimą, vertybines nuostatas – atsakomybę, pagarbą, kūrybiškumą;
- bendradarbiaujant sukurta palanki ugdymosi aplinka turėjo įtakos mokinių pasiekimams;
- priimant sprendimus vertinamos skirtingos nuomonės;
- mokykloje buvo susitarta dėl vertinimo būdų bei priemonių įtraukiant tėvus į ugdymosi procesą;
- efektyviau išnaudojamos elektroninio dienyno teikiamos galimybės;
- pamokos tapo įdomesnės, įtraukiančios į veiklas įvairaus pajėgumo ir skirtingų poreikių mokinius. Pagerėjo mokinių mokymosi kokybė;
- sudaromos sąlygos gabiems mokiniams mokytis išplėstinio ugdymo programoje pasiruošimui tolesniam mokymuisi, studijoms;
- netradiciškai paminėta Motinos diena, ugdytiniams sudarytos sąlygos sukurti savitą dailės darbą mamai ir taip jai parodyti savo dėmesį, meilę;
- pateiktos rekomendacijos, kaip organizuoti pamokos veiklą, atsižvelgiant į skirtingus mokymosi stilius; individualios mokinio pažangos stebėjimo pamokoje būdas – diagrama;
- mokyklos metodinė taryba pateikė sėkmingos pamokos principus ir kriterijus, kuriuose nurodyti būdai ir rekomendaciniai patarimai, kaip stebėti mokinių išmokimą pamokoje ir skatinti jų aktyvumą;
- kolegos turėjo galimybę mokytis vieni iš kitų, kaip sudaryti sąlygas tenkinti įvairių gebėjimų mokinių poreikius;
- teigiamų mokymosi nuostatų ir emocijų skatinimui, ugdymo turinio prasmingumo ir įdomumo atskleidimui įtakos turėjo integruotos pamokos;
- ypatingą naudą davė ,,Mokinio individualaus ugdymo plano“ sudarymas (likviduojant spragas);
- įstaigoje atlikti tyrimai, apklausos, įsivertinimas, duomenų analizė. Duomenys panaudoti planavimui ir į vaiką orientuoto ugdymo organizavimui gerinti;
- dalykų mokytojai sistemingai fiksavo ir su administracija analizavo pažangumo pokyčius;
- bendradarbiaujant su mokinių tėvais mokinių mokymosi rezultatai pagerėjo;
- dalintasi patirtimi;
- mokykloje organizuota diena Vilkaviškio rajono mokyklų mokytojams;
- visos mokyklos bendruomenės grupės analizavo mokymosi mokytis kompetencijos teorinę medžiagą;
- mokiniai, padedant klasių auklėtojams, nusistatė mokymosi stilių, išanalizavo, kas svarbu mokantis, kaip reikia mokytis. Nusimatė tobulintinas veiklos formas, padėsiančias pagerinti pažangą;
- operatyviai buvo teikiama informacija savaitiniuose įstaigos, grupių stenduose ir darželio internetinėje svetainėje;
- pagerėjo mokyklos materialinė bazė, sudarytos palankesnės sąlygos mokytojų darbui;
MUMS TAIP PAT SVARBU:
- 57% mokytojų mano, kad klausimai ir problemos apie gimnazijos kasdienybę aptariami atvirai pokalbių metu ar pasitarimuose, į klaidas žiūrima kaip į mokymosi galimybę;
- tarp mokinio ir mokytojo vyrauja tarpusavio pagarba - teigia 83% apklaustųjų;
- didžioji dalis apklaustų mokinių teigia, kad mokytojai juos gerbia;
- dauguma tėvų (79% ) teigė, kad mokiniai visuomet turi galimybę dalyvauti mokyklos neformaliojo švietimo veikloje;
- 71% apklaustų tėvų teigia, kad diskusijų metu gali atvirai reikšti nuomonę;
- 68% tėvų teigia, kad mokytojai elgiasi su mokiniais pagarbiai ir geranoriškai;
- 75% tėvų teigia, kad gimnazijoje tarp mokytojų ir mokinių santykiai yra šilti ir draugiški;
- 80% personalo darbuotojų teigia, kad tarp bendruomenės narių vyrauja pasitikėjimas;

Švietimo pagalbos tarnybos specialistai norėtų atkreipti dėmesį, jog pažanga bus dar didesnė ir visos rekomendacijos bus lengviau įgyvendintos, jeigu daugiau dėmesio skirsime mokėjimo mokytis kompetencijos gilesniam suvokimui (remiamės ŠPT andragogės Gintarės Venckienės atliktu tyrimu „Pedagogų mokėjimo mokytis kompetencija“ ).

„Pedagogas kartu su mokiniu turi formuluoti jo mokymosi tikslus, padėti nustatyti mokinio veiklos ir pasiektų rezultatų įsivertinimo kriterijus, padėti mokiniui formuotis atsakomybę už savo poelgius, mokymąsi, pasirinkti mokymosi strategiją, modeliuoti individualias užduotis ir kūrybiškai skatinti juos mokytis. Siekiant šių tikslų sumodeliuoti didaktinius principus, kurie gali būti tinkami Z kartai (Targamadzė ir kiti, 2015) (NMVA metinis pranešimas „Bendrojo ugdymo mokyklų veiklos kokybė“ 2015 (5))
ŠPT informacija