Žodžio „mikroklimatas“ reikšmė internetinėje svetainėje http://www.lietuviuzodynas.lt aiškinama, jog tai „Dirbtinai sudarytas klimatas uždaroje patalpoje nuo nepalankių išorės poveikių apsaugoti; kolektyvo (komandos, grupės) aplinka, nuotaika“. Suprasdami mikroklimato kūrimo ir palaikymo svarbą, 2016 m. gruodžio 19 d. susirinkę į mokymąsi mokyklų partnerystės tinkle švietimo įstaigų atstovai kėlė klausimą, kaip sėkmingai kurti ir palaikyti teigiamą mikroklimatą. Susitikimo metu ŠPT psichologė Daiva Lenčiauskienė teigė, jog šia tema būtų galima kalbėti labai ilgai, o ir patirtys, kontekstai - labai skirtingi. Norėdami užmegzti teigiamą tarpusavio sąveiką turime nemažai išmanyti ir išmanymą realizuoti praktiškai.

Įsijausti į aktualią temą ir pasiekti laukiamą rezultatą padėjo pristatyti pranešimai: „Viena iš esminių sąlygų, siekiant kurti teigiamą mikroklimatą mokykloje – ugdytinių pažinimas“ (pranešėja - ŠPT psichologė Daivos Lenčiauskienė); „Mokyklos veiklos kokybės įsivertinimas. Asmenybės tapsmas“ (pranešėja - ŠPT direktorė Asta Grinevičienė), „Mikroklimato įtaka mokymui ir mokymuisi“ (pranešėja - „Ąžuolo“ progimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Vilma Anelauskienė); „Pamokos mikroklimatas“ (pranešėja - Virbalio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Inga Kardauskienė); „Kaip kurti palankų mikroklimatą? Vienas iš būdų – projektas“ (pranešėja - Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Sidutė Černauskienė).

Besimokantieji po kiekvieno pranešimo pristatymo išskyrė svarbiausius akcentus. Kuriant mikroklimatą svarbu: visos mokyklos bendradarbiavimas*, narystė ir bendrakūra, inovatyvumas, tikėjimas rezultatu, konstruktyvi komunikacija, visos mokyklos bendruomenės socialinis ir emocinis raštingumas, susitarimų laikymasis, pasitikėjimas mokykloje dirbančiais profesionalais (vadovais, mokytojais, švietimo pagalbos specialistais), veiklų tęstinumas, organizacijos gyvybingumas, sistemiškumas, veiklos prasmės suvokimas.

Norėdama atkreipti dėmesį, jog įvairi patirtis padeda siekti norimų rezultatų, užbaigsiu citata iš Thomas L. Good ir Jere Brophy knygos „Kas vyksta klasėse“: „Tyrimai rodo, kad grupelių nesutarimai padeda gerinti mokinių pasiekimus, leidžia geriau suprasti prieštaringas nuomones kiekvienu klausimu, skatina mokinius domėtis ir pasistengti gauti daugiau medžiagos, palankiau reaguoti į bendraklasius ir geriau vertinti konstruktyvius nuomonių nesutapimus.

Mokytojai, kurių dėstomi dalykai suteikia palankių progų prieštarauti ir ginčytis (pavyzdžiui politiniai klausimai, mokantis socialinių mokslų; įvairių dalykų aiškinimas humanitariniuose moksluose ir nagrinėjant literatūros klausimus), turėtų pamėginti į mokomąją veiklą įtraukti ir besiginčijančių grupelių diskusijas. Tačiau mokinius reikia parengti konstruktyviai dalyvauti šiuose ginčuose, kad jie išmoktų savo nuomonę pagrįsti įtikinamais argumentais bei faktais ir kritikuoti pačias prieštaringas pažiūras, o ne skirtingą nuomonę ginančius bendraklasius.“

*Bendradarbiavimas yra daug daugiau negu fizinis buvimas kartu su kitais, pokalbiai, pagalba kitiems, dalijimasis informacija, nors visa tai taip pat svarbu. Bendradarbiauti ir dirbti tik būnant vienoje grupėje – skirtingi dalykai, nes asmenys dirbdami vienoje grupėje gali dirbti ir atskirai, siekdami to paties tikslo, o bendradarbiaujant dirbama išvien taip, jog grupės laimėjimas yra svarbesnis už pavienio grupės nario rezultatą“ (M. Teresevičienė ir G. Gedvilienė (2000)

ŠPT informacija