Mokytojo profesija reikalauja daug laiko pasiruošimui, inovacijų įtraukimui į mokomąjį dalyką, integracijos būdų paieškai ir t.t. Pasaulis labai sparčiai žengia pirmyn, todėl turime stengtis vytis. Mokslininkai J. Dautartas ir N. Rukštelienė teigia, jog nuolat besimokantys pedagogai daro įtaką vidinei ir išorinei ugdymo institucijos darbo, veiklos kultūrai, skatina bendruomenę domėtis naujovėmis, jas diegti savo veikloje, taip nuosekliai pereinant nuo kvalifikacijos kėlimo prie nuolatinio mokymosi. Dažnai apie ilgamečius pedagogus nuskamba frazės „moko pagal senas metodikas“, „šimtą metų veda pamokas taip pat“, „nemoka sudominti“ ir t. t. Šitų frazių sprendiniu laikome gebėjimą tobulinti(s) mokėjimo mokytis kompetenciją.

Remiantis 2016 m. atlikto tyrimo „Pedagogų mokėjimo mokytis kompetencija“ duomenimis, išryškėjo ne vienas tobulintinas aspektas, į kurį turėtume reaguoti. Tyrime dalyvavo mūsų rajono pedagogai. Minėtina, jog pedagogai identifikuoja tik atskiras minėtos kompetencijos dedamąsias – nėra visuminio matymo. Tik vos keliose apibrėžtyse galime įžvelgti visuminį požiūrį į mokėjimo mokytis kompetenciją. Vertybinės mokymosi nuostatos identifikuojamos dvejopai: viena vertus, pedagogai pripažįsta mokymosi kompetencijos svarbą ir reikšmę, tačiau trečdalio mokytojų nepateikti atsakymai rodo priešingai, be to, svarbos pabrėžime galime identifikuoti stereotipinės nuomonės įtaką. Didžioji dalis mokymosi įsivertinimą (refleksiją) laiko intensyviu mokymosi proceso apmąstymu, tačiau beveik trečdalis ją sieja su atokvėpiu. Tik mažoji dalis reflektuoja, kai turi laiko, o kiti respondentai tą daro kiekvieną kartą arba dažnai. Šiuos ir kitus duomenis pagarsinome rugpjūčio mėn. organizuotoje konferencijoje „...vėl, švieski man vėl...“.

Mūsų Tarnyba reaguodama į tobulintinus aspektus, stengiasi įvairiomis formomis tobulintinas sritis sustiprinti. Vienas iš bandymų yra mokymai „Mokėjimo mokytis kompetencijos ugdymasis“. Šiuos mokymus vedė Tarnybos andragogės Gintarė Venckienė ir Gileta Naujokienė 2016 m. lapkričio – 2017 m. sausio mėn. Su 12 pedagogų grupe įvyko 4 susitikimai, kai po kiekvieno buvo atliekami namų darbai.

Paskutinysis susitikimas buvo skirtas refleksijai ir metakognityvinei analizei. Anot Jovaišos, refleksija yra „mąstymo būdas, kai asmenybė kritiškai analizuoja, įsisąmonina ir įprasmina savo mąstymo turinį, formas ir prielaidas, savo dvasinio pasaulio sandarą ir ypatybes“. Orientuodamosi į tai ir pabrėždamos ugdymosi aplinkų svarbą bei norėdamos intriguoti mokymuisi, andragogės, susitarusios su dekanu Vytautu Gustaičiu, šį susitikimą suorganizavo Vilkaviškio Švč. M. Marijos Apsilankymo katedroje. Čia besimokančiosios turėjo galimybę pabūti su savimi, apmąstyti santykį su mokymusi.

Rašėme laiškus „Aš ir mokėjimo mokytis kompetencija“. Juose teigiame:

• „Po šių mokymų išeinu pilnesnė žiniomis, tobulesnė metodais...“
• „Kiekvienas mes tarsi pieštukas. Vieni smailėjame gaudami naujų žinių, kiti bukėjame, nes nenorime būti padrožti. Dar vieni tiesiog gulime Kūrėjo dėžutėje ir nieko neveikiame...“
• „Kuo tikslesnis tikslas, tuo produktyvesnė pamoka...“
• „Labai geras „vidinio vandens“ sudrumstimas...“
• „Šie mini mokymai – tai dar vienas žingsnelis link gilesnio supratimo...“
• „Tikslas! Šventas žodis! Be jo mes, mokytojai, nei krust!...“
• „Įsidėmėti – amžius ne riba...“
• „Mokykimės visur ir visada, nes tik taip pačios augsime ir tobulėsime, o kuo labiau augsime pačios, tuo daugiau bus saulės spindulių aplinkui...“
• „Niekada nežinai, kur nuves tave likimas... Bet ar tikrai norėtum žinoti?...“
• „Svarbūs buvo panaudoti įvairūs mokymosi metodai, kuriuos bus galima panaudoti darbe...“

Čia tik kelios citatos iš mūsų rašytų laiškų, bet jose pabrėžiami labai svarbūs veiksniai mokymesi. Jei citatų sąrašą papildytume, atrastume dar ir dar svarbių dalykų, be kurių neapsieiname organizuodami mokymosi procesą.

Po išsakytų besimokančiųjų minčių dekanas pabrėžė, jog bažnyčia jau 2000 metų skaito tą patį Šventąjį Raštą ir kiekvieną kartą vis atranda, ką nors naujo. Taip atsitinka todėl, kad tobulėjančiam žmogui atsiranda galimybė į tą pačią mintį, frazę, tekstą, metodą ir kt. pažvelgti jau visai kitomis akimis. Deklaravimas, jog viską žinai, šią galimybę sunaikina.

Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos
andragogė Gintarė Venckienė