Dorinio ugdymo mokytojai ieškojo būdų mokinių raštingumui ugdyti dalyko pamokose

Dorinio ugdymo mokytojai 012016-2017 m. m. metodinės dienos tematika ,,Kiek yra svarbūs skaitymo ir rašymo gebėjimai mokantis visų dalykų?“ atskleidė itin opią šiuolaikinės bendrojo ugdymo mokyklos problemą – nuolat mažėjantį mokinių raštingumą. Dr. Rita Dukynaitė, pristatydama pranešimą metodinėje dienoje, akcentavo, kad PISA tyrimų rezultatai atskleidė Lietuvos mokinių raštingumo problemas: aukščiausią pasiekimų lygį pasiekė vos 3,3% respondentų, o II-ojo lygmens nepasiekė 21,2%. Šie rezultatai yra prastesni už OECD šalių mokinių rezultatus.


Situacija reikalauja sprendimų. Vienas iš pasiūlymų – skaitymo ir rašymo gebėjimus ugdyti visose pamokose. Dorinio ugdymo pamoka – ne išimtis. Nuo 2008 m. atnaujintos Bendrosios programos (vėliau – Vidurinio ugdymo programos), tarpdalykinės integracijos galimybių paieška atvedė prie suvokimo, kad dorinio ugdymo pamokos atliepia skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymo poreikius: įvairių (religinių ir nereliginių) tekstų skaitymas, informacijos radimas, tekstų interpretacijos, visumos suvokimas, reflektavimas ir vertinimas yra kiekvienos pamokos sudedamoji dalis.


Lietuvių kalbos mokytojai savo pamokose nuolat susiduria su Šventojo Rašto įvaizdžiais, personažais, religiniais simboliais literatūriniuose tekstuose. Biblijos pažinimas, jos žanrų išmanymas, konteksto suvokimas, išminties įsisavinimas padeda mokiniams geriau suprasti pasaulyje vykstančius procesus. Stiprinant dalykinio raštingumo įgūdžius dorinio ugdymo pamokose, mokiniai lengviau perpras literatūrinį tekstą.

 

Vedini susirūpinimo dėl susiklosčiusios situacijos, sprendimų paieškos, naujų idėjų troškimo rajono dorinio ugdymo mokytojai kovo 28 d. susirinko į seminarą „Raštingumo ugdymas dorinio ugdymo pamokose“, kurį pasiūlė Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Jolita Sinkevičienė bei tos pačios gimnazijos dorinio ugdymo (tikybos) mokytoja ekspertė Vilma Balandienė. Seminaro tikslas – aktualizuoti mokinių skaitymo ir rašymo gebėjimų svarbą dorinio ugdymo pamokose. Išsikeltas tikslas pats „pasiūlė“ seminaro žingsnius: peržvelgti tarptautinių tyrimų rezultatus, pasimokyti skaitymo strategijų, pasidalyti bendradarbiavimo patirtimi, atkreipiant dėmesį į dorinio ugdymo turinio aktualumą lietuvių kalbos pamokose bei išmokti keletą refleksijos metodų.

 

Dorinio ugdymo mokytojai 02

 

Po seminaro dalyviai sutiko, kad dorinio ugdymo pamoka – puiki galimybė ugdyti aukštesniuosius mąstymo gebėjimus, kurie šiuolaikiniame pasaulyje ypatingai reikalingi. Egzistencinių klausimų kėlimas ir atsakymų paieška – yra centrinė dorinio ugdymo pamokų ašis. Žmogaus gyvenimo prasmės paieškos atveda į knygų pasaulį, skatina giliau žvelgti į šalia esantį žmogų, ištirti, priimti, auginti save, suprasti pasaulyje vykstančių visuomeninių procesų dėsnius. Šioms paieškoms dorinio ugdymo pamokose galime naudoti įvairius grožinės ir negrožinės literatūros tekstus, Šventąjį Raštą, meno kūrinius ir kt. Juos skaitydamas mokinys turi būti nuolat skatinamas įvardinti savo patirtis, atradimo džiaugsmą; sieti savąją patirtį su kitų žmonių (autorių) patirtimi; pats kurti, dėlioti naujus tekstus.


Seminare mokytojai turėjo galimybę išbandyti teksto suvokimo užduotis. Patys nustebo, kad užduotys lengvai įveikiamos, jei žinai Šventojo Rašto kontekstą. Mokytojai galėjo įsitikinti, koks svarbus mokinių teologinio, biblinio raštingumo ugdymas. Piršosi neginčijama išvada – reikalinga gilesnė dalykų (lietuvių kalbos ir literatūros bei dorinio ugdymo) integracija.

 

Dorinio ugdymo mokytojai 03

 

Visus seminaro žingsnius lydėjo diskusijos ir reflektavimas. Refleksija – ypatingas būdas mokyti raštingumo. Tačiau nemažiau svarbu patiems mokytojams reflektuoti savo darbą. Todėl pabaigoje seminaro buvo pasiūlyti išbandyti keli refleksijos metodai.

 

Apibendrindami seminarą dalyviai džiaugėsi, kad išmoko naujų skaitymo strategijų, refleksijos metodų, kuriuos galės taikyti savo pamokose, kalbėjo apie atsakingesnį požiūrį į integraciją, žadėjo ieškoti naujų dalykų integracijos galimybių.

 

Vilma Balandienė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos
dorinio ugdymo (tikybos) mokytoja ekspertė