Pamoka – mažiausias švietimo segmentas, jautri kiekvieno pedagogo darbo dalis, tačiau labiausiai kurianti švietimo kokybę. Tad ir mokymosi forma - atvira pamoka - dažniausiai iššūkis pamoką vedančiajam pedagogui, bet ir galimybė besimokantiesiems plėtoti mokytojo profesines kompetencijas.

Balandžio mėnesį baigėsi Vilkaviškio pradinėje mokykloje dar rudenį startavęs atvirų pamokų ciklas. Pasirinkta mokymosi forma buvo siekiama keleto tikslų - kompetencijas tobulins(is) pamokas vedantys mokytojai, mokysis pamokas stebintys kolegos. Dalyviai, atsižvelgdami į grįžtamąją informaciją, turės progą „čia ir dabar“ keisti situaciją.

Ciklo metu buvo suorganizuota 13 atvirų pamokų, kurias vedė 12 Vilkaviškio pradinės mokyklos mokytojų.

Pamokas stebėjo 73 pedagogai, iš jų - 46 pradinės mokyklos kolegos. Atvirų pamokų metu buvo atliepta prioritetinė švietimo sritis – skaitymo ir rašymo gebėjimų ugdymas per visų dalykų pamokas (akcentuota 4 pamokose). Taip pat didelis dėmesys skirtas ir kitoms bendrosioms mokinių kompetencijoms ugdytis – mokėjimo mokytis, socialinei, asmeninei. Taip buvo atkreiptas besimokančiųjų dėmesys, jog šiuolaikinės mokyklos uždavinys - perorientuoti savo veiklos prioritetus nuo elementaraus žinių perteikimo („išmokymo”) link siekio padėti vaikui išsiugdyti svarbiausias kiekvienam asmeniui bendrąsias kompetencijas, grįstas įsisąmonintomis žiniomis, įgytais gebėjimais bei vertybinėmis nuostatomis (Metodinė medžiaga.Vaiko sėkmingam gyvenimui ir ugdymui(si) būtinų kompetencijų plėtojimas:I skyrius plėtojimas

Dalijantis įžvalgomis po pamokos, kolegos mokėsi konstruktyviai teikti grįžtamąjį ryšį ir jį priimti, rasti požymių, įrodančių pamokos kokybę, iliustruoti teiginius pavyzdžiais, nagrinėti dalykinių ir bendrųjų kompetencijų ugdymo dermę pamokoje, daryti išvadas. Džiugu, kad į pastebėjimus buvo įsiklausoma, atsižvelgiama ir kiekvieno tolimesnio susitikimo metu buvo kuriama aukštesnė mokymosi kultūra, tobulinama pamokos kokybė.

Paraleliai su atvirų pamokų ciklu Vilkaviškio pradinėje mokykloje darbo kokybė buvo stiprinama mokantis seminarų metu. Minėtu laikotarpiu mokykloje įvyko 4 seminarai: „Ugdymo diferencijavimas ir individualizavimas – skirtingų mokinių poreikių tenkinimo galimybės. Kelias gabaus vaiko link“ (R. Dudzinskienė, švietimo ekspertė-konsultantė, NMVA išorės vertintoja, dėstytoja), „Šiuolaikinės pamokos vadyba“ ir „Veiklos kokybės įsivertinimo metodika (2016): lūkesčiai, galimybės, praktika“ (R. Liagienė, Prienų r. Skriaudžių pagrindinės mokyklos direktorė), „Lyderystė švietimo organizacijoje: nuo vadovo lyderio iki pedagogų lyderių komandos. 1 + 1 = 3 – motyvuojantis bendravimas ir bendradarbiavimas kasdienėje švietimo organizacijos veikloje“ (L. Laurinčiukienė, žurnalistė, organizacijų konsultantė). Pasirinktas toks ryškus ir intensyvus mokyklos veikos kokybės tobulinimo būdas neabejotinai leido dalyviams geriau suprasti save ir kokį poveikį mūsų elgesys daro kitiems, stiprino savimonę, pasitikėjimą ir plėtė erdvę savo tobulėjimui. O pasiektas teigiamas pokytis naudingas ir VAIKUI.
Mokslas nebuvo ir niekuomet nebus užbaigta knyga. Kiekvienas svarbus laimėjimas iškelia naujų klausimų (Albert Einstein). Mokyklos vedlė, bendruomenės mokymosi iniciatorė Asta Strazdienė, suprasdama tęstinumo naudą veiklos kokybei, kartu su kolegomis planuoja toliau ieškoti atsakymų į naujus klausimus.

ŠPT informacija