Alvito pagrindinės mokyklos ir Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro vadovai norėjo atnaujinti mokymąsi kartu. Balandžio 11 d. pedagogai žengė pirmąjį žingsnį mokymesi bendradarbiaujant šioms dviems įstaigoms. Šįkart besimokantieji susitiko dėl ugdymo tikslų diferencijavimo. Mokydamiesi dalyviai patyrė sėkmę. Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Sidutė Černauskienė mąstė, kas tai lėmė. Direktorė teigė, jog „tai lėmė, jog buvo paliestas visiems aktualus klausimas - vienas iš jų pamokų aspektų - diferencijavimas (tai įvardino visos grupės); žmonės buvo suskirstyti pagal sritis (tai jiems irgi svarbu, nes kaip sakoma „arčiau kūno“); ir dar - sudarytos tinkamos sąlygos: dominavo jie patys, jie buvo svarbiausi mokymosi dalyviai, niekas jiems nediktavo sąlygų, viską iš anksto žinojo (mes su mokytojais buvome detaliai aptarę planą, numatę pagalbininkus grupių koordinatoriams, kad visi gerai jaustųsi, nebūtų susikaustymo, nežinomybės, baimės)“.

Po gerosios patirties sklaidos buvo išgryninti sėkmingumo kriterijai, taisyklės, kuriomis galime visi vadovautis organizuodami mokymosi procesą:

• Tinkamas metodas lemia pamokos sėkmingumą;
• Vieno kelio, vienos formulės nėra;
• Svarbus, neatsiejamas nuo mokymosi yra vaiko pažinimas.

Pasiūlyta ne viena idėja, skirta mokinių smalsumui sužadinti (ieškojimas gabių vaikų, kurie galėtų vesti/padėti vesti pedagogui pamoką; migravimas pamokos metu; veido piešimas muzikoje ir kt.). Efektyviu įvardintas mokymosi poroje metodas. Pasivaikščiojimas mokykloje po kabinetus taip pat padovanojo ne vieną mintį.

Viena iš susitikimo „stotelių“ buvo pamokos planavimas, kuris yra neišsemiamas procesas, todėl dėl užduoties tikslingumo ir naudingumo niekam nekilo klausimų.

Alvito pagrindinės mokyklos direktoriaus pavaduotoja Teresė Vilbikaitienė patvirtino, jog „susitikimas su Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro pedagogais buvo labai naudingas, informatyvus ir pagrįstas puikia laiko vadyba. Ne tik dalinomės žiniomis apie veiklų diferencijavimą pamokose, dirbdami grupėse rašėme pamokų planus skirtingų gebėjimų vaikams, bet ir susipažinome su įvairių dalykų kabinetais, kuriuose mokinių darbai kalbėjo patys už save. Mokyklą galime palyginti su dideliu darbščių bičių aviliu. Džiaugiamės įgytomis žiniomis ir gražiu bendradarbiavimu“.

Akivaizdžiai matyti, tą patvirtino ir įstaigų vadovai bei pedagogai, jog mokymasis buvo naudingas bei malonus. A. Bėkšta (2010) nurodo palankios aplinkos kūrimui reikšmingus elementus, kurie įvardijami trumpiniu PASIS. PASIS sudaro:

• P – reiškia priklausomybę, kai besimokantis individas jaučia iš kitų grupės asmenų pagarbą ir įvertinimą.
• A – reiškia aspiraciją, kai jaučiama pareiga dėl priimamų sprendimų, pasitenkinimas.
• S – reiškia saugumą, kai grupės aplinkoje jaučiamasi saugiai, nes tvarka yra žinoma ir nusistovėjusi.
• I – identitetas, kai besimokantysis suvokia savo vaidmenį grupėje, vertybines nuostatas ir pan.
• S – reiškia sėkmę, kai atsiranda galimybė pasijusti sėkmingam.

Holton ir Swanson (2007) nurodo keturias suaugusio besimokančiojo motyvacijos sudedamąsias dalis. Sėkmės elementas pasikartoja. Be šio elemento išskiriamas:

1. Savanoriškumas – negali būti prievartinio mokymosi, turi būti leista rinktis.
2. Vertingumas – išmokimas turi būti vertingas, besimokantysis turi matyti išmokto dalyko vertę.
3. Malonumas – mokymosi procese dalyvaujantis suaugusysis neturi jausti nemalonumo, jam tai turi teikti malonumą.

Nepamirštant palankios mokymuisi aplinkos kūrimui reikšmingų elementų, naujų mokslo metų pradžioje planuojamas susitikimas Alvito pagrindinėje mokykloje.

Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos andragogė Gintarė Venckienė