2016–2017 m. m. – tretieji metai, kai Vilkaviškio rajono švietimo bendruomenės nariai mokosi bendradarbiaudami mokyklų partnerystės tinkle, sprendžia aktualias problemas. Ši veikla kuria pridėtinę vertę ugdymo įstaigų organizaciniams procesams. Tai sprendžiame iš vis didėjančio besimokančiųjų skaičiaus: 2014–2015 m. m. mokėsi 6 ugdymo įstaigos, o 2016–2017 m. m. jau 10 ugdymo įstaigų. Apmąstydami mokymąsi, pedagogai įvardija, kad tai galimybė sužinoti, pasidalyti patirtimi ir per mokymus visiems gerai jaustis. Pedagogai patvirtina mokymosi kartu pranašumą. Tik tokiu būdu kuriasi išskirtinė patirtis.
Per pirmąjį susitikimą, remdamiesi mokyklų išorinio vertinimo ir mokyklos veiklos kokybės įsivertinimo duomenimis, išsigryniname aktualų klausimą ar temą. Esame susitarę, kad veiklą organizuosime kas du mėnesius ir vis skirtingose ugdymo įstaigose. Surengti penki susitikimai šiomis temomis: „Tyrimai. Susitelkimas ir tikslas“, „Mikroklimato ir santykių įtaka mokymui ir mokymosi pasiekimams“, „Tėvų atsakomybė. Kaip padidinti tėvų aktyvumą siekiant geresnių mokinių rezultatų?“, „Pagalbos mokiniams teikimas (pagalba dėl mokymosi sunkumų, konsultacijų teikimo ir pan., t. y. orientuota pagalba į mokymąsi)“, „Tradicinių renginių įtaką ugdymo procesui ir rezultatams“. Mokėmės kiekvienas atskirai ir visi kartu pamatyti ryšį tarp turimų duomenų; ieškoti sprendimo būdų, kaip gerinti mikroklimatą mokyklose; diskutuodami ir klausydamiesi paskaitos, išryškinome tėvų (globėjų, rūpintojų) svarbą, siekiant mokinių pažangos; ieškojome veiksmingų būdų, kaip teikti pagalbą mokiniams, turintiems specialiųjų ugdymosi poreikių (mokymosi sunkumų patiriantiems mokiniams); praplėtėme suvokimą dėl neformaliai formuojamų mokinių kompetencijų. Per paskutinį susitikimą apibendrinome ir aptarėme nuveiktus darbus. Visų mokymų metu buvo kuriama jauki aplinka, drąsinanti veikti atvirai, baigiamasis mokymosi etapas – ne išimtis. Jau antrą kartą rinkomės Vilkaviškio r. Bartninkų Jono Basanavičiaus mokykloje-daugiafunkciame centre. Tai įstaiga, dešimtmečiais puoselėjanti gilias, pilietiškumą ugdančias tradicijas, ugdymui išnaudojanti seniūnijos teritoriją, kurioje yra ne viena lankytina vieta. Per susitikimą Bartninkuose diskutavome, kuo turi pasižymėti ugdymo įstaigoje organizuojami renginiai, kad pagrindinis tikslas išliktų ugdomasis. Pasirinkta tema – Rugsėjo 1-osios šventės organizavimas. Džiugina, kad dalyviai, pristatydami idėjas, pabrėžė ilgalaikio tikslo svarbą, Geros mokyklos koncepciją, visos bendruomenės su(si)telkimą ir paties mokinio į(si)traukimą. Užbaigti metų darbus ir viską aptarti ant Piliakalnių piliakalnio tądien sutrukdė lietus, tačiau mūsų pasidalyta patirtis padėjo įsijausti, kad lipame į kalną. Pasimatavome veiklos poveikį, vadovaudamiesi Johno Hattie knygoje „Matomas mokymasis. Mokytojo vadovas. Kaip užtikrinti kuo didesnį poveikį mokymosi pasiekimams“ pateiktais tyrimų rezultatais, išryškinome, kurios mokymosi veiklos daro didelį, vidutinį ir mažą poveikį. Knygos autorius pabrėžia, jeigu diagnozuojame mažą poveikį – tai irgi rezultatas. 2016–2017 m. m. mokymosi dalyviai turėjo įvairių tikslų, patirties, kontekstų, tačiau išanalizavę veiklas pagal tematiką pastebėjome, kad daugumos veiklų poveikio dydis – vidutinis arba didelis.
Trumpai apžvelgėme ir Nacionalinės mokyklų vertinimo agentūros parengtą informaciją apie 2016 m. atliktų mokyklų išorės vertinimų ir Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos Tarptautinio suaugusiųjų įgūdžių tyrimo rezultatus. Tokiu būdu nutiesėme kryptį ir pirmuosius žingsnius jau į 2017–2018 m. m. mokymąsi kartu, kitaip tariant, mokymąsi tinkliuke.
Švietimo kultūros ir sporto skyriaus specialistė Žydrė Žilinskienė įvertino pokytį nuo 2012 m., kai projekto „Lyderių laikas 2“ buvo įvardytos sritys, kuriose turime veikti, norėdami pasiekti sukurtą viziją. Ji rėmėsi Vilkaviškio r. švietimo bendruomenės įvykiais, kurie rodo, kad pasikeitė bendravimo ir bendradarbiavimo kultūra (girdime vieni kitus, tapome artimesni); miesto mokyklos bendradarbiauja (mokinių perėjimas iš pakopos į pakopą); bendradarbiavimo tinkluose mokytojai ir vadovai tobulinasi asmenines ir profesines kompetencijas; mokyklose „sudygo“ mokytojų lyderystė, atvirų pamokų poreikis, vyksta diskusijos apie gerą pamoką; siūlymus teikia iniciatyvių vadovų grupė. Ir visuose šiuose procesuose stengiamės vadovautis sutartomis vertybėmis: pilietiškumo, aktyvumo, atvirumo pokyčiams, kūrybiškumo. Pristatymą specialistė pabaigė retoriniu klausimu, kuris padeda atsigręžti į save: „Mokykla – vieta, kur turime dirbti ar kurti?“
Kitą kartą įsipareigojome užlipti į Piliakalnių piliakalnį, pajausti šio didingo gamtos reiškinio jėgą, nes „labai naudinga būtų juos pavesti artimiausių mokyklų globai, o juk Lietuvos istorijos ir Tėvynės meilės pamoka ant piliakalnio – ar gali būti įtaigiau“ (Libertas Klimka).
Asta GRINEVIČIENĖ
Vilkaviškio r. švietimo pagalbos tarnybos direktorė