Teisinio švietimo samprata ir poveikis asmenybei

Teisinio švietimo aktualumas išaugo XXI amžiaus pradžioje, tvirtėjant Lietuvos teisinei valstybei. Teisinis švietimas svarbus ugdant asmens savarankiškumą ir sąmoningumą. Šios asmens savybės sukuria prielaidas teisių ir pareigų žinojimui bei realizavimui (Visuomenės teisinio švietimo 2009-2012 m. programa (2008). Valstybės žinios. Nr.130-4981). Atsižvelgiant į išaugusį teisinio švietimo aktualumą buvo patvirtinta

Visuomenės teisinio švietimo 2004-2008 m. programa (2004), vėliau - Visuomenės teisinio švietimo 2009-2012 m. programa (2008). Pastarojoje nurodoma, kad dar 2006 m. iškeltas tikslas įgyvendinant visuomenės teisinio švietimo sistemą leisti kiekvienam mokiniui dar „vidurinėje mokykloje pasirinkti teisės pagrindų kursą, suteikiantį esminių teisinių žinių apie šeimą, darbo santykius ir santykius su valdžios institucijomis“. Siekiant šio tikslo iki 2012 metų buvo rengiamos teisės pagrindų mokymo programos bendrojo lavinimo mokykloms, ikimokyklinį, priešmokyklinį ir bendrojo lavinimo programas vykdančios institucijos buvo aprūpinamos teisinio ugdymo priemonėmis, pedagogai supažindinami su jų naudojimo galimybėmis ugdymo procese. Šiuo metu parengtas Visuomenės teisinio švietimo 2017-2024 metų programos projektas (2016), kuriame sakoma, kad teisinis švietimas ypač aktualus “siekiant sudaryti vienodas sąlygas visoms visuomenės grupėms įgyti teisinių žinių ir gebėjimų, reikalingų ginant savo teises, bei informacijos apie galimybę gauti teisinės pagalbos.”

Teisinės informacijos ir pagalbos trūkumas didina ekonominę ir socialinę atskirtį, neleidžia vystytis žmogiškajam potencialui. Teisinio švietimo programa grindžiama visuotinumo, tęstinumo, lankstumo ir bendradarbiavimo principu. Vadovaujantis bendradarbiavimo principu nurodoma, kad teisinio švietimo programa skirta visiems asmenims, suinteresuotiems aktyviai bendradarbiauti ir įsitraukti į visuomenės švietimo vykdymą. Programoje keliama problema, kad teisinis švietimas vis dar „nuosekliai nekoordinuojamas, neaiški institucinė teisinio švietimo sistema – visuomenės teisinio švietimo priemonės, veiksmai ir iniciatyvos vykdomos pavieniui, įgyvendinamoms švietimo veiklos stinga tęstinumo, nesikeičiama gerosios praktikos pavyzdžiais.“ Programoje numatomos teisinio švietimo tikslinės grupės, susiję su mokyklos bendruomene: mokiniai, mokomi pagal bendrojo ugdymo pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programas, mokytojai, perduodantys teisines žinias moksleiviams ir sprendžiantys teisines problemas, šeimos, kurioms būtini įgūdžiai planuojant šeimos gyvenimą ir aprūpinimą, su teisinėmis problemomis susiduriantys asmenys, kuriems teisinis švietimas padėtų lengviau spręsti iškilusias problemas ir tinkamai teisiškai elgiantis leistų išvengti naujų.
Mokyklai, kaip ugdymo institucijai, skiriamas svarbus vaidmuo, vykdant teisinį švietimą. Teisinio švietimo srityje mokykla iškyla kaip viena pagrindinių teisinio švietimo vykdytojų. Jos atliekamos ugdomosios funkcijos įpareigoja teikti teisines žinias, formuoti mokinių vertybines nuostatas ir teisinį sąmoningumą.

Socialinio pedagogo vaidmuo vykdant teisinį švietimą

Mokyklos, kaip vienos pagrindinių mokinio socializacijos institucijų, aplinkoje kyla įvairių grėsmių, pavojų ir problemų, kurias turi spręsti mokykloje dirbantys specialistai – dažniausiai tai socialiniai pedagogai (Targamadzė ir kt,, 2008; Baraldsnes ir Vaškienė, 2013). Jie rūpinasi vaiko teisių užtikrinimu ugdymo institucijoje ir siekdami įgyvendinti vaiko teises bendrauja bei bendradarbiauja su įvairiomis tikslinėmis teisinio švietimo grupėmis, sudarančiomis mokyklos bendruomenę: mokiniais, jų tėvais, pedagogais, mokyklos administracijos darbuotojais ir kitais specialistais. Ugdymo proceso metu susiduriama su įvairiomis vaikų elgesio problemomis. Sprendžiant šias problemas socialinis pedagogas, būdamas mokyklos vaiko gerovės komisijos nariu, dalyvauja priimant vaikui ir jo šeimai svarbius sprendimus bei koordinuoja jų įgyvendinimą. Socialinio pedagogo turimos žinios apie mokinių problemas įgalina jį teikti informaciją teisinį švietimą vykdantiems pedagogams ir mokinių tėvams. Kadangi teikiant pagalbą mokiniams vadovaujamasi bendradarbiavimo principu, šiame kontekste išryškėja socialinio pedagogo, kaip pagalbos vaikui teikimo komandos veiklos koordinatoriaus, inicijuojančio keitimąsi informacija ir jos sklaidą bendruomenės narių tarpe, vaidmuo (Bujokaitė, 2012). Taigi, galima teigti, kad socialinio pedagogo bendradarbiavimas su mokyklos bendruomene vykdant teisinį švietimą yra svarbus teisino švietimo įgyvendinimo efektyvumui. Mokyklos bendruomenės gyvenime dalyvaujančių jos narių įvairovė lemia skirtingus lūkesčius ir sąsajas su teisiniu švietimu. Vieni bendruomenės nariai yra teisinio švietimo paslaugų teikėjai, organizatoriai, kiti (moksleiviai ir jų tėvai) priima ir sugeria teisines žinias, svarbias jų asmenybių formavimuisi, įvairių problemų sprendimui.

Analizuojant socialinio pedagogo bendradarbiavimo su mokyklos bendruomene galimybes teisinio švietimo kontekste, svarbu suprasti socialinio pedagogo veiklos mokyklos bendruomenėje turinį, tikslus ir funkcijas. 2016-aisiais atnaujintame Socialinio pedagogo pareigybių pavyzdiniame apraše (2001) išskiriama net vienuolika pagrindinių socialinio pedagogo funkcijų, pagal kurias socialinis pedagogas, dirbantis mokykloje, vykdo savo veiklą. Jų tarpe nurodomos ir su teisiniu švietimu susijusios funkcijos – tai:

• mokinių, jų tėvų ir mokyklos bendruomenės konsultavimas sprendžiant socialines problemas, teikiant socialinę pagalbą;
• bendradarbiavimas su mokytojais, klasių vadovais, tėvais (globėjais ar rūpintojais), kitais specialistais, švietimo pagalbos įstaigomis, kitais su vaiku ar mokiniu dirbančiais asmenimis, socialinių paslaugų ir sveikatos priežiūros įstaigomis, teisėsaugos institucijomis, socialiniais partneriais;
• mokyklos bendruomenės švietimas socialinės pedagoginės pagalbos teikimo, mokyklos nelankymo ir kitų neigiamų socialinių reiškinių prevencijos, pozityviosios socializacijos klausimais;
• prevencinių veiklų ir socialinių projektų inicijavimas ir kt. (Socialinio pedagogo pareigybių pavyzdinis aprašas, 2001, atnaujintas 2016). Išvardintose funkcijose atsiskleidžia šviečiamoji socialinio pedagogo veikla, akcentuojamas bendradarbiavimas, kaip esminis vykdomos veiklos pagrindas. Mokinių, jų tėvų ir mokyklos bendruomenės konsultavime, švietime įvairiais socialinės pagalbos teikimo ir neigiamų socialinių reiškinių prevencijos klausimais atsiskleidžia socialinio pedagogo teisinio išprusimo aktualumas, teikiant mokyklos bendruomenės nariams teisinę informaciją ir konsultuojant juos teisiniais klausimais.

Socialinis pedagogas siekia visapusiškai rūpintis vaiku, padeda „įgyvendinti vaiko ir mokinio teisę į mokslą, užtikrina jo saugumą mokykloje bei sudaro prielaidas pozityviai vaiko ir mokinio socializacijai ir pilietinei brandai“ (Socialinio pedagogo pareigybių pavyzdinis aprašas, 2001, atnaujintas 2016), tad neišvengiamai jam tampa aktualios teisinės žinios, jų gilinimas, atnaujinimas ir dalinimasis turima informacija su kitais mokyklos bendruomenės nariais, kaip pagrindinių savo veiklos funkcijų realizavimo pagrindas, siekiant vaiko gerovės. Todėl galima pagrįstai teigti, kad socialinio pedagogo veikla glaudžiai susijusi su teisiniu švietimu ir teisinės sąmonės ugdymu, siekiant užtikrinti pozityvią asmens socializaciją ir jai tinkamas sąlygas. Šiuo atžvilgiu svarbus socialinis teisės aspektas. Kadangi socializacijos esmę sudaro socialinių visuomenėje priimtų elgesio ir suvokimo normų perėmimas, tai šis procesas glaudžiai susijęs su teisiniu švietimu, leidžiančiu perimti teisines žinias, kaip elgesio reguliavimo pagrindą išmokstant teisės normas.

Sigita Lietuvninkienė, ŠPT socialinė pedagogė,
MRU teisės edukologijos magistrantūros studijų studentė