Patyčios nėra vaikų problema - tai visos visuomenės problema

PatyciosKovo 19-25 dienomis visoje Lietuvoje vyksta „Veiksmo savaitė be patyčių“. Savaitės tikslas – sutelkti visuomenės dėmesį į patyčių problemą, dalintis efektyviomis patyčių prevencijos patirtimis ir skatinti kiekvieną prisidėti, kad mūsų visuomenėje mažėtų patyčių ir dėl jų kenčiančių žmonių.


Patyčios yra tyčinis, agresyvus ir pasikartojantis elgesys, kurio tikslas – pažeminti, įskaudinti kitą žmogų. Patyčios gali būti įvairios – užgauti žmogų galima žodžiais, nepagarbiais gestais, ignoravimu, įvairiais veiksmais. Patyčios vyksta įvairiose visuomenės grupėse bei vietose, todėl ir galime daryti prielaidą, jog tai visos visuomenės problema.


Peržengti ribą tarp pajuokavimo ir kito įžeidimo, yra labai paprasta. Pagrindinis kriterijus yra žmogaus savijauta: jeigu žmogus rodo, kad jam nemalonu, kad jis pyksta, reikia sustoti.


Vaikų tarpe ta riba ypatingai siaura. Jeigu vaikas pradeda vengti bendraamžių dėl to „juoko“, vadinasi, tai jau darosi problema. Vaikai gimsta nemokėdami daugelio dalykų, mes, suaugusieji, juos visko mokome. Tačiau neretai ir patys suaugusieji peržengia tą ribą. Vaikai mokosi, kaip elgtis iš to, kaip reaguojame mes. Taigi, suaugusiųjų užduotis yra padėti vaikams suprasti elgesio ribas, kas galima, o ko - jau nebe. Natūralu, kad patys vaikai gali nepagalvoti ir elgtis netinkamai, bet jeigu šalia atsiras žmogus, kuris paaiškins, kad tai nederamas elgesys, pasikalbės apie tai, kokius jausmus tai sukelia, vaikai pamažu perpras „galima – negalima“ ribas. Jeigu ribos nebus brėžiamos, netinkamas vaiko elgesys tik progresuos. Matydamas patyčias ir nieko nedarydamas, leidžiu suprasti, kad taip elgtis ne tik galima, bet ir savo elgesiu skatinu jas.


Galima pasidžiaugti, kad šiai dienai tikrai nemažai dirbama, kad pasikeistų nuostatos, jog „patyčios - normalus reiškinys“. Lietuvos ugdymo įstaigose įgyvendinamos patyčių prevencijos programos, kas rodo, kad mes pripažinome, jog problema egzistuoja ir imamės ją spręsti. Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigos taip pat ne išimtis. Kiekvienais mokslo metais socialiniai pedagogai, klasių auklėtojai ir kiti pedagogai, organizuoja įvairias akcijas, rengia projektus, įgyvendina prevencines programas, mažinančias patyčias mokyklose. Ir tai turi būti ne trumpalaikė veikla, tai kiekvienos dienos darbas, sudėtingas ir ilgas kelias. Tai, kad patyčios yra nusakomos kaip problema, jau didelis žingsnis į priekį.

 

ŠPT informacija

 

Filmas apie patyčias:„Skriaudėjo šokis“ („Bully Dance“) Šiame trumpame nebyliajame filme akcentuojamas patyčių atpažinimas ir strategijos kaip į patyčias gali reaguoti vaikai. Viso filmo metu rodomas šokis atspindi nuolatinę patyčių grėsmę vaikams. Filmas nesiūlo lengvų sprendimų, bet skatina žiūrovus priimti atsakomybę už savo veiksmus ir ieškoti būdų, kaip sustabdyti patyčias.