^Į viršų
foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

Įžvalgos

Refleksijos dėka mes tampame autentiškais

Peter Jarvis

Prisijungti

Paieška

Renginių kalendorius

Birželis 2018
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
28 29 30 31 1 2 3
4 5 6 7 8 9 10
11 12 13 14 15 16 17
18 19 20 21 22 23 24
25 26 27 28 29 30 1

Lankytojų statistika

297909
ŠiandienŠiandien16
VakarVakar63
Šią savaitęŠią savaitę390
Šį mėnesįŠį mėnesį1645
Iš visoIš viso297909

Kad mokymosi procesas mokiniams būtų pilnas įveikiamų iššūkių

Tinklai 2018 04 24Kovo 28 d. vyko mokyklų mokymasis partnerystės tinkle (trumpiau - tinkliukas). Šį kartą susitikimą skyrėme temai „Įdomus procesas“. Kodėl mums šis klausimas aktualus? Mąstėme, kad įdomus procesas turėtų didinti mokinių asmeninę atsakomybę, mokiniai patirtų daugiau mokymosi džiaugsmo, gerėtų ugdymo(si) kokybė.

 


Mokymąsi pradėjome nuo vieni kitų „sušildymo“. Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro direktorė Sidutė Černauskienė ir direktorės pavaduotoja ugdymui Rima Miknaitienė apjungė visų mintis, parinkdamos įžymių žmonių sentencijas, kurias pristatydami ieškojome asociacijų su savimi ir tos dienos mokymusi. Atviri ir nuoširdūs pasisakymai visus įkvėpė ir nukėlė į efektyvų komandinį darbą.


Visuose tinkliuko mokymuose akcentuojamos trys žinių sritys: 1) tai faktai, susitarimai, kurie yra žinomi ir nuolat analizuojami (teorinės žinios, dokumentai); 2) faktinių žinių taikymas praktikoje ir naujų idėjų generavimas; 3) įgytos naujos žinios, patirtis. Ne išimtis ir šis susitikimas. Kokie vyko procesai? Kokių pasiekėme rezultatų?


Pirmą susitikimo dalį skyrėme prasmės aiškinimuisi: kodėl svarbus įdomus mokymosi procesas?


Pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų apraše (patvirtintas LR švietimo ir mokslo ministro 2015 m. gruodžio 21 d. įsakymu Nr. V-1309) įvardintos bendrojo ugdymo kaitos kryptys ir viena iš kaitos krypčių: „Kartu su mokiniais kurti aktualų ir prasmingą, jų poreikiams ir talentams atvirą, integralų, į realių asmens, klasės, mokyklos ir šalies problemų sprendimą įtraukiantį ugdymo turinį, skatinantį savivaldį mokymąsi“. Kaip ši kryptis realizuojama praktiškai kiekviena ugdymo įstaiga gali įsivertinti vadovaudamiesi Mokyklos, įgyvendinančios bendrojo ugdymo programas, veiklos kokybės įsivertinimo metodika (patvirtinta Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro 2016 m. kovo 29 d. įsakymu Nr. V-267).


Apie tai, kaip kurti įdomų procesą aprašyta ne vienoje knygoje. Gižuose Švietimo pagalbos tarnybos direktorė Asta Grinevičienė dalinosi įžvalgomis iš G. Petty knygos „Įrodymais pagrįstas mokymasis“. Buvo dalintasi autoriaus įrodymais grįstomis mintimis apie: 1) kontekstą arba mokinio pažinimą; 2) motyvaciją (išorinę ir vidinę); 3) mokymo(si) metodų svarbą; 4) prasmingą namų darbų skyrimą. Džiugina, jog reflektuodami mokymosi patirtį dalyviai įvardino, jog dar kartą paskaitys minėtą knygą. Norisi atkreipti dėmesį, jog reikėtų nepamiršti ieškoti atsakymų profesinėje literatūroje, kurioje pateiktas ne vienas sprendimas, kaip būtų galima sumodeliuoti šiuolaikinės pamokos struktūrą.


Antroji dalis buvo skirta patirties pasidalijimui ir savęs išmėginimui kuriant projektą, kuriuo buvo siekiama spręsti problemą „Kodėl verta paimti knygą į „draugus?“ Tai buvo nemažas iššūkis, kadangi komandos buvo sudarytos iš skirtingų ugdymo įstaigų ir mokančių skirtingus mokomuosius dalykus. Galima tik pasidžiaugti dalyvių komandinio darbo įgūdžiais, kadangi buvo greitai imtasi diskusijų aktualiais aspektais: aptartas klasės kontekstas (kokie kyla sunkumai ir kokie mokinių stiprieji gebėjimai), sutarta dėl projekto idėjos, tikslų, uždavinių, laukiamo rezultato, trukmės ir kūrybiškų sprendimų (numatomų veiklų), siekiant užsibrėžto tikslo. Šią veiklą moderavusi Sidutė Černauskienė, pasibaigus komandiniam darbui, dalyvių paprašė ne tik pristatyti veiklas, bet ir pamąstyti, ko reikėjo, kad sutartume dėl bendro tikslo, aptartumėm kontekstą? Ko reikia, kad vaikai siektų rezultato ir jiems mokytis būtų ne tik naudinga, bet ir įdomu? Mokymosi dalyvių atsakymai atspindi tos dienos pasiektą mokymosi rezultatą. Taigi, išryškinta, jog svarbu:

 

  • BENDRADARBIAVIMAS
  • SIUACIJOS ANALIZĖ
  • MATYMO SUVIENODINIMAS
  • UŽNORINIMAS, INTRIGA
  • LITERATŪRA PAGAL AMŽIAUS TARPSNIUS IR INDIVIDUALIUS POREIKIUS
  • KŪRYBINGAS MOKYTOJAS
  • PASIDALIJIMO PATIRTIMI, TEORINIŲ ŽINIŲ PRITAIKYMAS
  • OPTIMIZMAS MOKYTOJO AKYSE, GERANORIŠKUMAS
  • NETRADICINIŲ, ĮDOMIŲ, PATRAUKLIŲ IR MOKINIAMS PRIIMTINŲ METODŲ PARINKIMAS
  • KALBĖJIMAS, IŠKLAUSYMAS IR SUSITARIMAI
  • INFORMACIJOS TURĖJIMAS APIE MOKINIUS
  • ĮRODYTI VAIKAMS, KOKIA NAUDA JIEMS IŠ ŠIO MOKYMOSI
  • APGALVOTI, KAIP SUORGANIZUOTI PROCESĄ, KAD JIS BŪTŲ PILNAS IŠŠŪKIŲ, ĮVEIKIAMŲ SUNKUMŲ.


„Kiekvienas mūsų mokinys yra savitas, ir, nors visi mokiniai turės naudos iš veiksmingiausių metodų, kiekvienas iš jų turės ir savitų poreikių. Įtaką daro ir kiti kontekstiniai veiksniai: jūsų dėstomas dalykas, institucijos, kurioje dirbate, mokymo sistema, ankstesnės žinios, reikalingos sėkmingam jūsų dalyko mokymuisi, jūsų pamėgti mokymo metodai ir pan. Tai apibūdina veiksnius, į kuriuos turite atkreipti dėmesį, jeigu norite, kad jūsų mokiniai mokytųsi geriausiai, kaip tik gali“ (G. Petty knygos „Įrodymais pagrįstas mokymasis“).


ŠPT informacija

 

IMG 3608 

IMG 3608 

IMG 3608 

Copyright © 2018. Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba Visos teisės saugomos.