Pagrindinis ugdymo proceso tikslas – mokinių pasiekimai, laimėjimai ir daroma pažanga. O tai įmanoma pasiekti tik tuomet, kai mokosi patys mokytojai. Todėl mokytojui svarbu būti pasirengusiam dinamiškai aplinkai, nuolat analizuojant kompetencijas, bei jų tobulinimo galimybes. (G. Gedvilienė, R. Laužackas, L. Lileikienė ir kt., 2008). Ieškant šių galimybių vasario – kovo mėnesiais Vilkaviškio r. pradinio ugdymo, gamtos mokslų ir muzikos pedagogai, gerosios patirties sklaidose, tobulino dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetenciją. Ši kompetencija apima: mokymo programų bei teminių planų rengimą, mokymo(si) tikslų bei uždavinių formulavimą, tinkamą mokymosi metodų parinkimą, įdomios ir patrauklios mokiniams medžiagos parengimą, išteklių, reikalingų tikslams pasiekti nusimatymą.

Viena iš vykusių veiklų tai pradinių klasių mokytojams skitas praktikumas „Tikslingas tradicinių technikų panaudojimas dailės pamokose ir mokinių darbų vertinimas“, kurį organizavo ir įgyvendino Vilkaviškio r. Pajevonio pagrindinės mokyklos dailės mokytoja metodininkė A. Gurinskienė. Pedagogė pažymėjo, kad dalyvaudama rajono dailės konkursuose, projektuose, kaip komisijos narė, pastebėjo, jog dalis mokytojų nesupranta dailės darbelių vertinimo kriterijų, todėl pačių mokytojų prašymu pedagogė sutiko pasidalinti savo žiniomis. Praktinėje veikloje mokytojai buvo supažindinti su: guašo, akvarelės, aplikacijos ir mišriomis technikomis, grafikos priemonių panaudojimu ir darbų vertinimo kriterijais.

Vasario pabaigoje vyko gamtos mokslų mokytojams skirta gerosios patirties sklaida „Vertinimas ir įsivertinimas. Pažangos stebėjimas“. Šiame renginyje dalyvavo pedagogės iš kelių Vilkaviškio r. mokyklų: D. Paškauskienė, D. Kukienė, L. Šulinskaitė, J. Vasaitienė, R. Jurgelėnaitė, R. Lazdauskienė ir J. Zaveckienė. Susitikimo metu visos mokytojos dalinosi įvairiais vertinimo, įsivertinimo bei pažangos stebėjimo metodais, kuriuos pačios yra išbandę ir taiko kasdieniame savo darbe: laisvos formos refleksijos, mokymosi dienoraščiai, schemų pildymas, struktūruoti klausimai, kriterijų aprašai, įvairios grafinės formos, nebaigti sakiniai ir pan. Pedagogės pristatydamos metodus pabrėžė jų svarbą mokinių mokymosi tikslingumui, gebėjimams, siekiams ir motyvacijai.

Dar viena gerosios patirties sklaida vyko kovo mėnesį Vilkaviškio muzikos mokykloje - „Muzikinio ugdymo metodai“. Į šį mokymosi renginį susirinkusios muzikos pedagogės: V. Brazauskienė, B. Stonienė, V. Gurskienė, E. Andriulionienė, A. Daugėlaitė, R. Jakevičienė ir R. Arlauskienė su džiaugsmu dalijosi nuotraukomis iš įvairių muzikinių bei jau tradicija tapusių renginių, vykusių ugdymo įstaigose. Kalbėdamos apie šiuos renginius mokytojos dalijosi metodais, kurie stiprina mokinių norą ir motyvaciją būti šių renginių dalimi, taip pat išryškino dalyvavimo renginiuose svarbą mokinių pasiekimams bei daromai pažangai.

Mokytojo darbo objektas yra augantis ir kas akimirką besikeičiantis žmogus. Darbo esme - tai nuolatinė sąveika tarp savęs kaip žmogaus, kaip mokytojo ir mokinio. Šios sąveikos pasekmes lemia visa kintanti aplinka, mokytojo ir mokinio patirtis, būsenos, lūkesčiai, troškimai, vertybės, žinios, įgūdžiai ir sugebėjimai. Mokytojas neturi svarbesnio darbo įrankio už save patį (G. Butkienė, A. Kepalaitė, 1996). Atsiremiant į šias mintis, norisi pasidžiaugti, kad Vilkaviškio r. pedagogai sistemingai susitinka pasidalinti gerąja patirtimi, pastiprinti vieni kitus ir įkvėpti imtis naujų idėjų.

ŠPT informacija