Dabartis siejama su intensyvia visuomenės įtrauktimi į informacinių komunikacinių priemonių naudojimąsi. Vadinasi, realybė yra „mediatizuojama“, todėl atsiranda daug netikros realybės. Netikros – tokios, kur asmuo nedalyvauja savu kūnu, kad išgyventų ją – „vadinasi, reaguodama į žmonijos ir informacijos santykio pasikeitimus, mokykla turi permąstyti ir iš esmės keisti savo kultūrą, bendravimo principus, darbo stilių“ (Duoblienė, 2011).
Kaitos siekio pavyzdžių randame socialinių mokslų mokytojams skirtame metodikos būrelio pasitarime „Lauko tyrimų metodika“, kuriame patirtimi dalijosi Rūta Šukaitytė, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos geografijos mokytoja metodininkė, Virginija Pačkauskaitė-Venskūnienė, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos istorijos mokytoja metodininkė, Gintaras Zaveckas, Virbalio pagrindinės mokyklos geografijos mokytojas metodininkas. Lauko tyrimų įtraukimas į mokymąsi – tai vienas iš būdų, padedančių ugdymo turinį sieti su realybe, sudaromos galimybės panaudoti turimą patirtį naujų žinių konstruotei. Net jei mokinys yra mažo eksperimento atlikėjas, patiria pažinimo džiaugsmą, o tai garantuoja mokymosi motyvaciją ir saviraišką.
Dorinio ugdymo pedagogai apie popamokinę religinę realybę kalbėjosi gerosios patirties sklaidoje „Popamokinės religinės veiklos įtaka mokiniams“. Patyrimais dalijosi Vilija Stasaitienė, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos vyresnioji dorinio ugdymo (tikybos) mokytoja, ir Aurelija Janušaitytė, Paežerių pagrindinės mokyklos vyresnioji dorinio ugdymo (tikybos) mokytoja. M. Barkauskaitė (2001) teigia, jog popamokinės veiklos intensyvinimas bei plėtimas mokykloje ir už jos ribų – viena iš galimybių sprendžiant mokyklos nelankymo, nusikalstamumo mažinimo problemas. Pedagogės dalindamosi pavyzdžiais patvirtino, kad mokytojui parinkus kontekstualią aplinką (skautų veikla; naujos, į dalyko turinį „netelpančios“ veiklos) nenorinčiam veikti mokiniui atsiranda galimybių įsigalinti ir nemėgstamose veiklose.
Marytė Mockienė, „Aušros“ gimnazijos matematikos mokytoja, Asta Spangevičienė, Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė, Nijolė Bulotienė, Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos matematikos mokytoja metodininkė, Sonata Čibirkienė, Gižų Kazimiero Baršausko mokyklos – daugiafunkcio centro vyresnioji matematikos mokytoja, Pilviškių „Santakos“ gimnazijos matematikos mokytoja metodininkė Teresa Narkauskienė ir matematikos mokytojas Donatas Zdanavičius gerosios patirties sklaidoje „Pamoka netradicinėse aplinkose“ dalijosi pavyzdžiais apie realizuojamą veikimą už mokyklos ribų. Ugdymui(si) palankiai edukacinei aplinkai bendruomenėje, mokslininkų (Stoll, Fink, 1998; Jucevičienė, 2007; Brown, Schainker, 2008; Berns, 2009 ir kt.) teigimu, būdinga mokinio savikontrolė, savivalda ir kritinis mąstymas. Matematikos mokytojai pristatę įvairių mokymosi netradicinėse aplinkose galimybių sužadino kolegas minėtų mokymosi aspektų plėtrai.
L. Anužienė, A. Anužis, P. Čepas (2005) teigia, jog „kaita – tai aukštesnio lygmens mokyklos kūrimas“. Noras dalintis patirtimi ir noras priimti yra svarbios kaitos siekio dedamosios. Šios dedamosios padeda konstruoti ne „mediatizuojamą“, o tikrą mokymosi realybę.
ŠPT informacija