Ugdymas be atskirties ir diskriminacijos

Ugdymas be atskirtiesNe kartą girdėjome ir dauguma sinonimiškai teigiame frazę – „žmogus pats save kuria“. Berger ir Luckmann sako, jog „žmogus kuria savo prigimtį, arba, paprasčiau kalbant, kuria pats save“ (Berger, Luckmann, 1999). Kūryba prasideda nuo labai anksti. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje vaiko paties kūrimo procese svarbų vaidmenį atlieka pedagogas. Kalbant apie žmogų, nesvarbu, kokio jis amžiaus būtų, svarbu pastebėti jo skirtybes. Skirtybės turėtų būti vertinamos kaip galimybės. Minėtame kūrybos procese šie elementai yra vieni svarbiausių. Pamatinė sąvoka, kurią taip pat reikėtų įvardinti bei pabrėžti jos svarbą yra „orumas“. Orus – turintis vidinės pagarbos, jaučiantis savo vertę (DLKŽ). Žmogaus orumo konstravimo procesuose svarbus asmens stipriųjų savybių akcentavimas, kurį numato stiprybių perspektyva (Ruškė, 2014). Tyrėja akcentuoja, jog „ugdantis kritinį sąmoningumą svarbu atskleisti ir pažadinti asmenų, turinčių negalią, vidinius resursus, t. y. akcentuoti stipriąsias puses, turimas galias“. Tautinės mokyklos koncepcijoje (1988) pabrėžiama, kad „kiekvienas asmuo yra vertingas“. Šio teiginio realizacija yra glaudi su įtraukiojo ugdymo suvoktimi. Rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai turėjo galimybę dalyvauti natūraliame veikime, pabrėžiant visų ugdomų vaikų vertę – atviroje veikloje 5-erių ir 6-erių m. amžiaus vaikų grupėse „Individualių vaiko gebėjimų ugdymas, siekiant pažangos“. Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ vyresnioji auklėtoja B. Stumbrienė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė R. Bartuškienė savo veikimo pavyzdžiais parodė, jog pedagogių organizuojamai veiklai fundamentalų pagrindą suteikia supratimas ir tikėjimas, jog įtraukusis ugdymas – tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos.

 

J. Ruškė, remdamasi McCashen (2005), Saleebey (2008 ir kt.) ir kalbėdama apie kritinį sąmoningumą teigia, jog reikėtų laikytis pagrindinių stiprybių perspektyvos principų:


1) būtina ne tik klausytis, bet ir girdėti žmonių „balsus“, jų teorijas ir istorijas, nes tai itin svarbu siekiant pokyčių;
2) visi žmonės turi stiprybių ir galimybių;
3) stiprybės yra žmonių tobulėjimo pagrindas;
4) būtina išsiaiškinti žmonių stipriąsias puses, jas pripažinti ir patvirtinti visais įmanomais būdais, o tam būtina atpažinti savo pačių stiprybes;
5) žmogus negali būti traktuojamas kaip problema;
6) būtina abejoti tais požiūriais, kurie menkina asmenį ar užklijuoja negatyvią etiketę;
7) kiek tik įmanoma, svarbu kviesti žmones dalyvauti bendroje veikloje;
8) svarbu tikėti žmogaus gebėjimu pasitaisyti suklydus;
9) visais įmanomais būdais akcentuoti žmonių pasiekimus ir sėkmes.

 

ŠPT informacija