Pateikę interneto paskyros google paieškos laukelyje užklausą su žodžių junginiu „švietimo sistema“, gauname labai įvairių informacijos pasiūlų su baksnojančiomis straipsnių antraštėmis: „Paaiškino, kodėl sistema neturi ateities – kaltina švietimo sistemą ir mokytojus“; „Neįtikėtini faktai apie Suomijos švietimo sistemą: ko galėtume pasimokyti?“; „Pasitikėjimas švietimo sistema – mažiausias per 20 metų“; „Politika žada reformuoti nepopuliarią švietimo sistemą“ ir t.t. Kaip tokiame kontekste suprantamas mokytojo veiklos inovatyvumas?

Inovatyviais mokymo (-si) metodais, formomis, kitomis mokymosi galimybėmis rajono informacinių technologijų mokytojai dalindamiesi savo patirtimi (Inga Kaminskienė, „Aušros“ gimnazijos informacinių technologijų mokytoja metodininkė, Sonata Saukienė, vyresnioji informacinių technologijų mokytojas, Egidijus Čivinskas, Bartninkų Jono Basanavičiaus mokyklos – daugiafunkcio centro vyresnysis informacinių technologijų mokytojas, Andrius Štrimaitis, Virbalio pagrindinės mokyklos vyresnysis informacinių technologijų mokytojas, Evaldas Plečkaitis, Vištyčio Petro Kriaučiūno mokyklos-daugiafunkcio centro informacinių technologijų mokytojas) užtvirtino, jog vadins ne tik visiškai naujus mokymo(-si) metodus, formas, kitas mokymosi sąlygas, bet ir tradicinius metodus, kurie yra taikomi naujų žinių, gebėjimų, nuostatų sąlygomis.

Minėtų sąlygų galimybėmis laikomas pedagogo veiklos refleksiškumas, patirties dalybos už mokyklos ribų, atvirumas ir pan. Norint pabrėžti rajono informacinių technologijų pedagogų atvirumą, primename, jog įvairių mokomųjų dalykų pedagogams yra sudarytos sąlygos tobulinti informacinių technologijų naudojimo kompetenciją, įgyvendinant šių mokytojų rengtą 60 akad. val. trukmės „Informacinės kultūros, plėtojant kompiuterinį raštingumą, tobulinimasis“ programą. Akcentuotina, kad mokytojų kompetencijų tobulinimosi efektyvumą užtikrina paties mokytojo įsitraukimas ir aktyvus dalyvavimas kompetencijų tobulinimo veiklose (Tondeur ir kt., 2012).

ŠPT informacija