^Į viršų
foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

NUOSTABA KAIP VEIKSMINGO PLANAVIMO PAGRINDAS 2019-2020 m. m. analizavimo, planavimo forumų įžvalgos ir refleksija

01 Forumu refleksijaŠių mokslo metų pradžioje, rugsėjo ir spalio mėnesiais, vyko analizavimo, planavimo forumai „Nuostaba – šaltinis, padedantis atrasti?“, kasmet suburiantys Vilkaviškio rajono pedagogus. Veiksmingas planavimas yra būtinas siekiant kryptingos, sudarančios sąlygas gilintis veiklos, be kurios negalimas kokybiškas mokymosi proceso organizavimas (žr. 1 pav.). Pasak A. Juozaičio, „veiksmingas planavimas yra toks, kuris sudaro prielaidų priimti gerus sprendimus. Geras yra toks sprendimas, kurį priimant remiamasi kruopščia situacijos bei tendencijų analize, įvertinamas būsimų vykdytojų nusiteikimas jį realizuoti.“ Be to, „Valstybinėje švietimo 2013–2022 metų strategijoje“ vienas svarbiausių strategijos tikslų yra „13.1. pasiekti tokį pedagoginių bendruomenių lygį, kai jų daugumą sudaro apmąstantys, nuolat tobulėjantys ir rezultatyviai dirbantys profesionalūs mokytojai ir dėstytojai“.

 

02 forumu refleksija1 pav. Mokymosi proceso organizavimas


Analizavimo, planavimo forumas neįsivaizduojamas be pasaulio, Lietuvos ir rajonų švietimo tendencijų matymo, įvardintos esminės mokymosi linkmės – orientacija į skirtingus mokinių poreikius, dėmesys kiekvienam vaikui, kokybės garantavimas, vadovavimasis duomenimis ir kt. Šių metų forumuose atsižvelgta ir į 2019-08-27 vykusios ŠMSM organizuotos respublikinės savivaldybių švietimo konferencijos duomenis (žr. 2 pav.).

 

03 forumu refleksija2 pav. Atotrūkiai (dr. A. Monkevičiaus informacija)


Kryptingam planavimui reikalinga ir ankstesnių metų refleksija, stiprintinų mokymosi pusių išskyrimas, pasiekimų įvardijimas. 2018-2019 m. m. įvyko 179 mokymosi renginiai, realizuotos 31 mokymo(si) formos, iš kurių kaip paveikiausios įvertintos seminaras, gerosios patirties sklaida, kursai, atvira pamoka, o mažiausiai paveiki mokymo(si) forma – paskaita. 2018-2019 m. m. daugiausiai tobulintinos kompetencijos – bendravimo ir bendradarbiavimo, profesinio tobulėjimo, dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimo, o mažiausiai dėmesio skirta tiriamosios veiklos, reflektavimo ir mokymosi mokytis, komunikacinei ir informacijos valdymo kompetencijoms. Reflektavimo ir mokymosi mokytis kompetencija – viena svarbiausių forumų metu tobulintinų kompetencijų, kurios patirtinis stiprinimas leidžia konstruktyviau dėliotis 2019–2020 m. m. prioritetus, į(si)vardinti lūkesčius, susiplanuoti metodines veiklas.


Į analizavimo, planavimo forumus „Nuostaba – šaltinis, padedantis atrasti?“ rinkosi metodikos būrelių nariai – veiksmingas planavimas būtų sunkiai įsivaizduojamas be aktyvaus Vilkaviškio r. pedagogų įsitraukimo į metodines veiklas. Didėjantis pedagogų dalyvavimo forume skaičius – labai svarbi prielaida sėkmingiems susitarimams dėl būsimų mokymosi krypčių.


Kai kuriuose metodikos būreliuose įvyko struktūrinių pokyčių – keitėsi pirmininkai, vyko metodikos būrelių jungtys. Nuo šių mokslo metų gyvuoja bendras dailės ir technologijų mokytojų metodikos būrelis, kuriam vadovauja naujai išrinkta pirmininkė Vaida Plaušinienė (Vilkaviškio r. Kybartų „Saulės“ progimnazija), taip pat jungėsi muzikos ir menų mokytojai – jiems vadovauja Vilma Brazauskienė (Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazija). Ilgametę matematikos mokytojų metodikos būrelio pirmininkę Marytę Mockienę pakeitė Sonata Čibirkienė (Vilkaviškio r. Keturvalakių mokykla-daugiafunkcis centras), o nauja gamtos mokslų metodikos būrelio pirmininke tapo Janina Vasaitienė (Vilkaviškio r. Gražiškių gimnazija).


Kitų metodikos būrelių pirmininkai nesikeitė: lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams vadovauja Gitana Literskytė-Katkevičienė (Vilkaviškio r. Kybartų „Saulės“ progimnazija), užsienio kalbų mokytojams – Ina Kirvelaitienė (Vilkaviškio r. Pilviškių „Santakos“ gimnazija), informacinių technologijų mokytojams – Inga Kaminskienė (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija), socialinių mokslų mokytojams – dvi pirmininkės – geografijos mokytoja Rūta Šukaitytė (Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazija) ir istorijos mokytoja Daiva Leonavičienė (Vilkaviškio r. Kybartų „Saulės“ progimnazija), fizinio ugdymo mokytojams – Rasa Akucevičiūtė (Vilkaviškio r. Bartninkų Jono Basanavičiaus mokykla-daugiafunkcis centras). Ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodikos būreliui toliau vadovauja ilgametę patirtį sukaupusi Lilija Navikienė (Vilkaviškio vaikų lopšelis-darželis „Buratinas“), pradinio ugdymo mokytojams – Alita Balčiūnienė (Vilkaviškio r. Sūdavos pagrindinė mokykla), ugdymo įstaigų bibliotekininkams – Rasa Kasperaitienė (Vilkaviškio r. Alvito mokykla-daugiafunkcis centras), dorinio ugdymo mokytojams – tikybos mokytoja Zita Motūzienė (Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla) ir etikos mokytoja Regina Perednytė (Marijampolės PRC Vilkaviškio skyrius). Švietimo pagalbos specialistų pirmininkai taip pat nesikeitė: psichologams vadovauja Jolanta Skinkienė (Vilkaviškio „Aušros“ gimnazija), logopedams bei specialiesiems pedagogams – Jolita Dabrišienė (Vilkaviškio r. Kybartų „Saulės“ progimnazija), socialiniams pedagogams – Virginija Aleknavičienė (Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla).


Šių metų analizavimo, planavimo forumas „Nuostaba – šaltinis, padedantis atrasti?“ – siejasi su to paties pavadinimo konferencija, vykusia rugpjūčio mėnesį. Konferencijos tikslas – atsiveriant vidinei transformacijai, pri(si)imti aktyvaus besimokančiojo vaidmenį – transformuotas į forumų refleksijos dalį. Mokytojai skatinti permąstyti savo profesinę patirtį ne tik kaip mokantys kitus, bet ir kaip besimokantys patys. Tik tokia vidinė nuostata leidžia kritiškai įsivertinti gebėjimus, silpnąsias ir stipriąsias savo, kaip mokytojo, puses. Refleksijoje keltas klausimas Kokį(-ią) save pamačiau šio susitikimo metu? kvestionuoja žmogaus kaip tobulo individo sampratą ir atveria sąmoningo tobulėjimo perspektyvą.


Geros mokyklos koncepcijoje (2015) išskirta, kad viena iš dedamųjų – asmenybių įvairovė bei tai, kad „mokykla įdomi ir įvairiapusė tiek, kiek įvairūs joje dirbantys žmonės“. Dokumente atkreipiamas dėmesys į savęs investavimą įvairiais aspektais (žr. 3 pav.).

 

04 forumu refleksija

3 pav. Savęs investavimo aspektai

 

Forumuose dalyvavę metodikos būreliai įsivardijo ir šių mokslo metų darbo veikimo principą. Simbolinę idėjos reikšmę turinčio žodžio NUOSTABA raidės iššifravimas – tarsi motyvacinis kodas, lydėsiantis visas suplanuotas metodikos būrelių veiklas. N – noras (lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodikos būrelis) ir naujovės (gamtos mokslų mokytojų metodikos būrelis), U – užsispyrimas (matematikos mokytojų metodikos būrelis) ir uolumas (IT mokytojų metodikos būrelis), O – optimizmas (fizinio ugdymo mokytojų metodikos būrelis) ir orumas (ugdymo įstaigų bibliotekininkų metodikos būrelis), S – sėkmės siekimas (užsienio kalbų mokytojų metodikos būrelis), T – tikslingumas (pradinio ugdymo mokytojų metodikos būrelis), A – atvirumas (ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojų metodikos būrelis), B – bendravimas (muzikos ir menų mokytojų metodikos būrelis) ir buvimas bendražygiais (socialinių mokslų mokytojų metodikos būrelis), A – autentiškumas (dailės ir technologijų mokytojų metodikos būrelis).


Prioritetine sritimi 2019-2020 m. m. suplanuotose veiklose išlieka bendrųjų ir profesinių kompetencijų tobulinimas. Mokymosi kryptyse bendras dėsningumas tobulintis profesines žinias matomas tokių temų poreikyje: vertinimas ir į(si)vertinimas, mokinių mokymosi pažangos matavimas, diferencijavimas ir individualizavimas – padidintas dėmesys gabiems ir specialiųjų ugdymosi poreikių turintiems vaikams, emocinis bei psichologinis klasės mikroklimatas, mokinių ir mokytojų motyvacija, etnokultūros ugdymas (lietuvių kalbos ir literatūros, muzikos, pradinio ugdymo mokytojai).


Pedagogų kvalifikacijos tobulinimas(is), mokymo(si) žinių gilinimas atliepia Lietuvos pažangos strategijoje „Lietuva 2030“ įvardintas esmines vertybes – „atvirumą kitokiam požiūriui, pozityvioms iniciatyvoms, dialogui, bendradarbiavimui, naujovėms“ ir „kūrybingumą generuojant vertingas idėjas ir jas įgyvendinant, iššūkius vertinant kaip naujas galimybes savo sėkmei kurti“. Didžiausias lūkestis – kad pedagogų profesinio tobulėjimo procesas būtų rezultatyvus, o mokytojų įgyti gebėjimai tiesiogiai paveiktų mokinių daromą pažangą.

 

ŠPT informacija


Copyright © 2024. Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba Visos teisės saugomos.