Šių metų spalio 22 dienos popietę Vilkaviškio r. Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos tikybos vyresnioji mokytoja Vilija Stasaitienė ir etikos vyresnioji mokytoja Laimutė Matulionienė kvietė į atvirą, integruotą etikos-tikybos pamoką „Ar esi pasiruošęs susitikti su ...?“. Pamoka vyko IV klasių gimnazijos mokinių klasėms, radus teminių sąsajų tiek tikybos, tiek etikos bendrojo ugdymo programose (viso dalyvavo 22 mokiniai).

Galima teigti, kad pamokos uždavinys „dirbdami asmeniškai ir grupelėse, diskutuosime, mokysimės atrasti ir įvardinti savo nuotaikas, o reflektuodami peržvelgsime nuotaikų įtaką realiam gyvenimui ir jo prasmei“ buvo įgyvendintas. To pasiekti pavyko taikant skirtingus darbo metodus ir apmąstant, kaip į suplanuotas pamokos veiklas įtraukti kuo daugiau mokinių: „aktyvaus mokymosi metodų naudojimas ugdymo procese leidžia ugdyti aukštesnio lygio mąstymo gebėjimus“ (Fink, 2003). Mokiniai stiprino asmenines kompetencijas gebėdami atpažinti ir įvardinti savo emocijas, stebėti, kaip pamokos eigoje jos kinta. Diskusijoje jie svarstė, kaip žmogaus elgseną formuoja tokia/tokios nuotaikos, kur jos gali nuvesti.
Diskusijos tąsa – Šventojo Rašto ištraukų nagrinėjimas. Daugiasluoksniuose Šventojo Rašto tekstuose įžvelgtos ir paaiškintos nuotaikų prasmės siejosi su pamokoje keliamu klausimu „Ką galima daryti, kad gyvenimas būtų prasmingas?“. Įvardintas Šventojo Rašto nuotaikas užtvirtino darbas grupėse, kur duotą paveikslą reikėjo priskirti konkrečiai nuotaikai. Darbas grupėse buvo diferencijuotas: ne visos grupės gavo vienodo sudėtingumo užduotis. Kiek žmogaus nuotaika paveiki gyvenimo prasmės paieškai (egzistencinis lygmuo), buvo aiškintasi analizuojant filosofų ir kitų garsių žmonių mintis.

Esminė pamokos pabaigos dalis – refleksija – vyko naudojant „saulutės“ metodą, kur gimnazistai turėjo įrašyti bent po 5 variantus pamąstymų šiems teiginiams: „Kai aš pažįstu save, aš ...“, „Kai aš pažįstu kitą žmogų, aš...“. Refleksijos metu mokiniai permąstė ne tik asmeninę patirtį, bet ir santykį su kitais, stiprindami ir plėtodami socialinę kompetenciją. Bendravimo kokybė brandina žmogų, kaip ir kryptingas mokytojų ir mokinių bendravimas šioje pamokoje. Pamoka išlaikė ciklinę struktūrą: baigėsi pakartotiniu savo nuotaikos įvardijimu, tapsiančiu atspirties tašku kitose – ir tikybos, ir etikos – pamokose.

Atviroje, integruotoje pamokoje buvo matomi tokie A. Helmke įvardinti geros pamokos požymiai kaip aiškumas ir struktūra, motyvacija, orientavimasis į mokinius ir jų kompetencijas, mokinių įvairovės paisymas. Dėmesio užteko kiekvienam besimokančiajam: teorines žinias įtvirtino praktinėmis veiklomis, supratimas ir išmokimas fiksuotas pokalbio būdu – vertinamas mokinio dalyvavimas mokymo procese. Ši V. Stasaitienės ir L. Matulionienės vesta pamoka atskleidė, kaip mokytojas, būdamas mokymo proceso organizatoriumi, stiprina ir plėtoja dalyko turinio planavimo ir tobulinimo, mokymo(si) proceso valdymo, mokinių motyvavimo ir paramos jiems kompetencijas.

ŠPT informacija