^Į viršų
foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

Integruotos pamokos – mokinių kūrybiškumui ir kolegų bendradarbiavimui

Integruotos pamokosMatematikos mokytojų metodinio būrelio narių tęstinis kalbėjimas apie integruotas pamokas vis dar nepraranda aktualumo – tarpdisciplininė integracija stiprina mokinių kūrybiškumą, mokytojų partnerystę, ryškina sąsajas su gyvenimiška patirtimi. Geros mokyklos koncepcijoje pabrėžiama interaktyvaus (pagrįsto sąveikomis ir partnerystėmis, dialogiško) ir kontekstualaus (ugdančio įvairias šiuolaikiniam gyvenimui būtinas kompetencijas) ugdymosi (mokymosi) svarba. Vasario 20 d. vykusioje matematikos mokytojų metodinio būrelio gerosios patirties sklaidoje „Integruotos pamokos“ II buvo siekiama stiprinant ir plėtojant profesinį bendradarbiavimą gilinti žinias apie integruotas pamokas.


Metodinio būrelio pirmininkė Sonata Čibirkienė, Keturvalakių mokyklos-daugiafunkcio centro matematikos mokytoja metodininkė, rengdama mokymosi renginio programą aktualumą grindė remdamasi Pradinio ir pagrindinio ugdymo bendrosiomis programomis. Jose teigiama, kad „tinkama ugdymo turinio integracija sudaro daugiau galimybių priartinti mokymąsi prie gyvenimo, plėtoti bendrąsias mokinių kompetencijas, pritaikyti užduotis pagal mokinių poreikius, polinkius ir galias, išvengti kartojimosi ir didelių mokymosi krūvių“. Mokytoja savo iniciatyva kvietė koleges diskutuoti apie tai, kaip jos suranda integracinius ryšius, su kokiais sunkumais susiduria. Vienoms kolegialus bendradarbiavimas pavyksta sklandžiai, kitoms keblumų kyla dėl laiko planavimo, teminių jungčių.


S. Čibirkienė dalijosi gerąja patirtimi apie integracijos formas ir būdus, o jų įvairovė išties labai plati: matematikos-istorijos pamoka „O kaip skaičiavo romėnai?“, matematikos-gamtos mokslų „Kaip išgyventi?“ (siejant „Veiksmų su dešimtainiais skaičiais“ ir „Produktų maistinės vertės“ temas), matematikos ir technologijų pamoka „Pavaišinsime visus“ („Tiesiogiai ir atvirkščiai proporcingų dydžių“ ir „Maisto gamybos“ temos), matematikos ir fizikos pamokos „Pagauk kampą“ (biliardo stalo kampų sąsajos su „Kritimo ir atspindžio kampų“ tema) bei „Greitis“ (greičio formulių ir hipotezių kėlimo mokymuisi). Pasak mokytojos, integruotų pamokų nauda mokiniui – neabejotina. Cituodama mintį „Išgirstu ir pamirštu. Pamatau ir įsimenu. Padarau ir suprantu.“ mokytoja nusako ir tarpdalykinės integracijos vertę mokinių mokymosi efektyvumui.


Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos matematikos mokytoja metodininkė Jolanta Povilaitytė-Vizgirdienė taip pat pristatė per ilgametę darbo patirtį vestas integruotas pamokas. Matematikos integracijos galimybių tikrai daug: su geografija – pamokos „Mastelis“, „Šiltosios ir šaltosios žemės sritys“, su informacinėmis technologijomis – „Koordinačių plokštuma“, su lietuvių kalba – „Matai, datos, kirčiavimas“, su daile – „Atvirukas iš plokštumos figūrų“. Dalijimasis asmenine patirtimi apie vestas integruotas pamokas išties padeda besimokantiesiems atrasti daugiau tarpdalykinių integracinių ryšių su matematikos mokomuoju dalyku.


Mokytojas praktikas tobulėja patirtinio mokymosi pagrindu, reflektuodamas (apmąstydamas ir konceptualizuodamas) savo ir kitų patirtį, o iš kolegų gaunamas grįžtamasis ryšys augina profesinį tobulėjimą. Visos gerosios patirties sklaidoje dalyvavusios metodinio būrelio narės aktyviai įsitraukė į refleksijos dalį. Taikant „Keturių kampų“ metodą mokytojos turėjo galimybę išsakyti, kuri išgirsta informacija buvo įdomi ir kurią apmąstys; tai, kas dar nevisiškai aišku; įvardinti dalykus, kuriuos jau taiko; tai, kas tapo tikru atradimu. Pasak K. Sheltono, „refleksijos rezultatas gali būti nauji įgūdžiai, naujos žinios, naujas supratimas, nauja prasmė, naujas suvokimas. Šio naujo išmokimo pritaikymas jau turimam supratimui, įgūdžiams, savybėms bei požiūriams padeda išmokimą versti aukštesnės kokybės profesine veikla.“

 

Gausi vestų integruotų pamokų patirtis įkvepia kūrybiškumo ir inovatyvių sprendimų paieškoms. Mokymosi pabaiga – tokių sprendimų pradžia. Integruotos pamokos apie greitį pavyzdys transformavosi į siekį atšilus orams leistis su mokiniais prie upės, neštis popierinius laivelius ir atrasti, kokiu greičiu srūva upė. Galbūt plaukti pasroviui ne visuomet lengviau, nei prieš srovę?

 

ŠPT informacija

Copyright © 2024. Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba Visos teisės saugomos.