Per daugiau nei 30 Lietuvos Nepriklausomybės metų šalyje išaugo gausus andragogų būrys. 21-osios Mokymosi savaitės „Susitikime mokytis. Kartu mes galim!“ idėja – atkreipti dėmesį į andragogo ir bendruomenės bendradarbiavimą mokymosi sėkmei patirti, o vienas iš tikslų – „skatinti andragogų motyvaciją dirbti kūrybiškai, apmąstyti, kaip galima pasiekti geresnių suaugusiųjų mokymosi rezultatų“. Vilkaviškio r. švietimo pagalbos tarnyba, atliepdama mokymosi savaitės iniciatyvą, vykdė virtualią apklausą „Būti andragogu – tai ...“.
Apklausos dalyviai reflektavo andragogo sąvoką, jo vaidmens visuomenėje sampratą. Atsakymų būta daug ir įvairių, tačiau ryškiausia ir dažniausia atsakymo dedamoji susijusi su mokymo reikšme: „Andragogas – tai suaugusiųjų mokytojas ir draugas.“; „Misija mokyti suaugusiuosius, perduodant jiems savo patirtį ir žinias.“; „Būti švietėju.“; „Suprasti suaugusiojo besimokančiojo mokymosi poreikius ir sudaryti sąlygas įgyti jam kokybišką mokymą.“. Tiesa, sėkmingas mokymas(is) neįmanomas be dialogiško, partneriško mokytojo ir besimokančiojo santykio – mokytojas ateina pas mokinį tuomet, kai pastarasis yra tam pasirengęs. Vis dėlto dažname atsakyme pastebimos andragogo, kaip įgalinančio suaugusįjį įsitraukti į mokymąsi, apibrėžtys: „Nuolat tobulėti ir uždegti kitus.“; „Būti suaugusių, subrendusių asmenybių vedliu į žinių ir supratimo kraštą.“; „Padėti šviestis ir tobulintis suaugusiems.“; „Geranoriškai lavinti suaugusius žmones.“; „Padėti mokytojui ir likusiai mokyklos bendruomenei tapti geresniais savo srities profesionalais.“; „Tikėti žmogaus neišsemiamu potencialu ir kurti sąlygas tobulinimuisi.“
A. M. Juozaitis knygoje „Andragogų praktikų neformaliojo mokymosi modelis“ (2008) mini andragogikos termino populiarintojo M. Knowleso ir kt. įvardytus esminius andragogo praktiko gebėjimus, tokius kaip: gerbti kitus, būti tolerantiškam; būti atsakingam, gebėti refleksyviai mąstyti; mokėti bendrauti, būti empatiškam, kurti atvirą, pasitikėjimą skatinančią mokymosi aplinką; patenkinti besimokančiojo tobulinimosi poreikius; būti lanksčiam ir kt. Panašu, kad apklausos duomenys nėra labai toli nuo akademinėje terpėje vyraujančių andragoginių nuostatų. Jie siejasi ir su Neformaliojo suaugusiųjų švietimo įgyvendinimo šalies regionuose tyrimo (2020) apibendrintomis išvadomis, teigiančiomis, kad „suaugusiųjų mokymosi kokybė siejama su mokymosi dalyvių pasitenkinimu ir besimokančiųjų savanorišką tęstinį dalyvavimą skatinančiomis strategijomis: patyriminiu ir praktinę taikomąja naudą parodančiu mokymu(is); bendrystės ir refleksijos aplinkos mokymų grupėse kūrimu“.
Andragogo vaidmuo – daugiasluoksnis, įvairialypis; jis reikšmingas ne tik mokymu, bet ir įkvėpimu mokytis. Dar daugiau: jo esatį sąlygoja tie, kurie mokosi. Ši esatis nebus baigtinė tol, kol nebus baigtiniai mokymosi visą gyvenimą procesai – mokymosi džiaugsmo įvairovė, pasak A. M. Juozaičio, yra begalinė.
ŠPT informacija