Pedagogo profesija skatina nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, stiprinti įgytas kompetencijas. Motyvacija (vidinė, išorinė), suaugusiam ir mokiniui yra labai svarbi sėkmingo mokymosi sąlyga. Motyvacijos stiprinimas yra svarbiausias veiksnys kokybiškam, prasmingam, saugiam mokymuisi, savijautai ir ryšiui su mokykla (Barkauskaitė, Motiejūnienė, 2004). Pasak E. Ačienės, šiandienos mokinys turi būti inovatyvus, kūrybiškas, bendraujantis ir bendradarbiaujantis, gebantis kritiškai mąstyti ir spręsti realiai iškilusias problemas, todėl jiems reikia daugiau individualių, praktinių užduočių, daugiau mokslo sąsajų su realiu gyvenimu, aiškesnės mokymosi prasmės bei konkretesnių tikslų.

Profesinė galia išauga iš asmeninės profesinės brandos bei pasitikėjimo savimi. (Fink, 2016) Buvimas savo srities profesionalu suvokiamas kaip reiklumas sau (dalyko išmanymas) – turi gero darbo viziją, vertina savo kompetencijų ribas ir tobulėjimo sritis, kelia aukštus savo veiklos lūkesčius, ir kaip pozityvus profesionalumas (išmintis) – domisi ir seka naujoves, dirba šiuolaikiškai, įdomiai, siekia dirbti kuo geriau. (Bilotienė, 2019) Visi šie profesinės veikmės (savikūros) aspektai koreliuoja su Geros mokyklos koncepcijos mintimi, kad mokyklos darbuotojai – savo sričių profesionalai, kurie rūpinasi nuolatiniu asmeniniu tobulėjimu, plečia ne tik profesinį, bet ir bendrą kultūrinį akiratį; asmeninis jų tobulėjimas – savistaba, mokymasis, atvirumas naujoms patirtims, judumas.