Lietuvos filosofas, eseistas, pedagogas L. Donskis yra pasakęs: „Švietimas turi sukurti tokią erdvę, kurioje mokytumėmės visą gyvenimą ir nebūtų jokių laimingų galutinių taškų. Čia nėra pabaigos. Tu laimingas tol, kol kuri – improvizuoji, stebi. Tai yra procesas, kuriame vieni kitus pratęsiame – mokinys pratęsia mokytoją, mokytojas – mokinį. Švietimas yra sugebėjimas nesustoti, nes sustojimas šiame pasaulyje, kuris nestovi, reikštų ėjimą atgal. Mokykla nėra žinios ar informacija, tai ėjimas į priekį.“ Ši mintis atliepia esminę rugsėjo-spalio mėnesiais vykusių analizavimo, planavimo forumų pavadinimo „Slinktys: besimokančiojo ūgtis“ idėją. Judesys, kitimas, virsmas, augimas – visa tai sugestijuoja ėjimą į priekį planuojant 2020-2021 m. m. veikimo kryptis. Cikliškas veikimas skatina besimokančiuosius ne tik reflektuoti savo stipriąsias ir silpnąsias puses, jis įgalina ir atsakingai vertinti savo profesinį tobulėjimą – sąmoningumas yra efektyvaus mokymosi pagrindas. 

Kas svarbu? Kokybės kultūra turi sąlygas skleistis, kai įveiklinamas aktualių (kontekstualių) švietimo dokumentų turinys. Vykusiuose forumuose analizuoti ne tik įsivertinimo anketų duomenys (pozityvios nuotolinio ugdymo praktikos panaudojimas tolesniame darbe, siekiamos tobulinti kompetencijos 2020-2021 m. m., paveikiausios mokymosi formos ir kt.), bet ir mokyklų pažangos bei įsivertinimo duomenys, Švietimo šalyje ir regionuose 2020 ataskaita, mokyklų vadovų, jų pavaduotojų ugdymui, mokytojų ir pagalbos mokiniui specialistų 2020-2022 m. kompetencijų tobulinimo prioritetai. Žvelgiant į ateities perspektyvą aptartos esminės atnaujinamų pradinio ir pagrindinio ugdymo Bendrųjų programų projektų tendencijos – mokinių kompetencijų ugdymas dalyku, pasiekimų sritys ir kt. (Mokykla 2030).

Kas kitaip? Nuo 2020 m. sausio 1 d. rengiame bei įgyvendiname ilgalaikes kvalifikacijos tobulinimo (profesinio tobulėjimo) programas, suponuojančias tęstinį, kryptingą, nuoseklų kompetencijų formavimą ir (ar) tobulinimą. Siekiama, kad programos būtų optimalios (įvertinant dalyvių galimybes, laiką ir darbo krūvį) ir skatinančios augti (palaikančios norą tobulėti, didinant pasirinkimų galimybes).

Kas naujo? Nuo šių mokslo metų trims Vilkaviškio r. pedagogų metodiniams būreliams vadovaus naujai išrinkti pirmininkai: ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo mokytojams – V. Murauskaitė, Kybartų lopšelio-darželio „Ąžuoliukas“ direktoriaus pavaduotoja ugdymui, užsienio kalbų mokytojams – D. Šnipaitienė, Gražiškių gimnazijos anglų kalbos mokytoja metodininkė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojams – M. Bučinskas, Kybartų K. Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros vyresnysis mokytojas, švietimo pagalbos specialistams (logopedams ir specialiesiems pedagogams) – R. Pužaitė, Pilviškių „Santakos“ gimnazijos vyresnioji specialioji pedagogė. Ugdymo įstaigų psichologų metodinio būrelio veiklas nuo šių mokslo metų koordinuos Vilkaviškio r. švietimo pagalbos tarnybos psichologės S. Marcinkaitė ir A. Tamošaitienė. „Mums reikia mokytojo profesijos, leisiančios pedagogams nuolat drauge kurti žinių ir atitinkamos patirties bazę, kur praktinės priemonės ir jų poveikis būtų skaidriai išbandyti, tobulinami, platinami ir pritaikomi. Profesinis kapitalas – tai mokytojų bendruomenės, sugebančios taikyti ir esamą, ir būsimą gerąją patirtį.“ (Hargreaves, Fullan, 2019)

ŠPT informacija