Mokytojų bendradarbiavimas sėkmingai mokinių adaptacijai

Sekminga mokiniu adaptacijaSpalio 21 d. ugdymo įstaigų pavaduotojai, atsakingi rinkosi į paskutinį programos „Nuoseklus perėjimas iš vienos ugdymo programos ir garantuotas kryptingas jos tęstinumas kitoje“ susitikimą – patirties svarstymą, skirtą sistemingai ir objektyviai įvertinti besimokančiojo patirtį. Susitikimo tikslas – reflektuoti diskusijose gimusių susitarimų įgyvendinimo sėkmes ir nesėkmes, pasiektų rezultatų įveiklinimo galimybes. J. Ruškaus ir I. Sujetos (2011) teigimu, refleksyvus bendravimas padidina susivokimą, mąstymą ir tam suteikia teigiamą prasmę. Grupinis patirčių įvardijimas, kitų išklausymas, dialogas sukuria precedentus plėsti savo supratimą, objektyvuoti asmenines patirtis.


Programos įgyvendinimo atspirties taškas – siekis užtikrinti sėkmingą mokinių adaptaciją pereinant iš vienos ugdymo programos į kitą. Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministro įsakyme Dėl pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų aprašo patvirtinimo (2015 m. gruodžio 21 d. Nr. V-1309) aiškiai yra įvardintas perimamumo ir tęstinumo poreikis: pradinio ugdymo programoje pirmoje klasėje mokantis mokytojas susipažįsta su priešmokyklinio ugdymo pedagogo parengtomis rekomendacijomis apie vaiko pasiekimus ir individualią pažangą ir užtikrina ugdymosi tęstinumą; pagrindinio ugdymo programos dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio pradinio ugdymo programos baigimo pasiekimų ir pažangos vertinimo aprašu ir užtikrina ugdymosi tęstinumą; vidurinio ugdymo programos dalykų mokytojai susipažįsta su kiekvieno mokinio pagrindinio ugdymosi rezultatais ir užtikrina ugdymosi tęstinumą. Adaptacijos palengvinimo procesai, panaudojant tinkamus metodus bei priemones, yra būtini, kadangi dezadaptacija ankstyvame amžiuje sukelia vaikui vėlesnių prisitaikymo problemų. Sėkminga adaptacija, priešingai, padeda tikslingai reaguoti į pokyčius – atsirandančias prieštaras tarp vaiko ir naujos aplinkos. Tikslingai vartojant sąvokas ir nesukeliant emocinio disbalanso sudaromos sąlygos ugdytojo ir ugdytinio atsiskleidimui.

 

Programos dalyviai plėtojo giluminį supratimą apie nuosekliojo mokymosi užtikrinimą. Mokymasis bendradarbiaujant vyko visais programos įgyvendinimo etapais: duomenų rinkimo ir analizės, apibendrintų duomenų ataskaitos rengimo ir pristatymo, diskusijų ir patirties svarstymo. Tarpinstitucinis bendradarbiavimas atliepia ir Geros mokyklos koncepcijoje (2015) įvardintą įsipareigojimo aspektą – vietos bendruomenės bei mokyklos savininko teises ir pareigas įgyvendinanti institucija „sukuria palankią aplinką bendradarbiauti su įvairiais partneriais“, „domisi ir ieško įvairaus paramos ir pagalbos mokyklai galimybių“, o „tarpusavio santykiai grindžiami humaniškais geranoriškumo, pagarbos, pasitikėjimo, solidarumo, lygiateisiškumo principais“. Todėl atsakant į refleksijos klausimą „Veikti kartu ar veikti taip, kaip aš veikiu, pakartojant mane?“ vienbalsiai pasirenkamas pirmasis klausimo dėmuo – veikti kartu.

 

ŠPT informacija