Atnaujinamose Bendrosiose programose viena iš šešių ugdomų mokinių kompetencijų – kultūrinė (kultūrinis išprusimas, kultūrinė raiška, kultūrinis sąmoningumas). Šios kompetencijos ugdymo pamatas siejasi su tuo, kad kultūra ir menas nuo mažens ugdo žmonių iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi, sintetinį mąstymą, emocinį intelektą. Pasak M. Lukšienės, „tarp besiformuojančio „aš“ ir „kiti“ stovi įvairios kultūros formos ir turiniai, nes kultūra yra „kitų“ – visuomenės, tautos raiškos būdas ir kartu ta terpė, į kurią įaugdamas „aš“ tampa jos dalyvis, kūrėjas, bendrijos narys.“ (Lukšienė M., 2000) „Todėl mokytojas, mokyklos programa privalo atverti mokinių akiratį, išmokyti ne tik suprasti kitus, bet parodyti, kuo mes skiriamės nuo jų, ir taip padėti suprasti save. <...> Kultūros ir tautos klestėjimas ar žlugimas priklauso nuo tautiečių atsakomybės ir didžiausia atsakomybė krenta ant mokytojo pečių.“ (Mickūnas A., 2014)

2020-2021 m. m. lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai įgyvendino kvalifikacijos tobulinimo (profesinio tobulėjimo) programą „Mokymo(si) įprasminimas kultūriniame kontekste“ (44 val.). Programos įgyvendinimu siekiama, kad lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai, formuodami ir plėsdami kultūrinį, dalykinių žinių akiratį, atrastų vis naujų būdų, kaip įprasminti tiek savo pačių, tiek ugdytinių mokymąsi. To siekta dalyvaujant ilgalaikės programos moduliuose: Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytojos ekspertės Vaidos Kainauskienės patirties sklaidoje „Lietuvių kalbos ir literatūros VBE vertinimo patirtys“, literatūriniuose skaitymuose, Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus edukatorių vestoje virtualioje edukacijoje „Mažoji Lietuva: tarpkultūrinis kontekstas“.

Kryptingas mokytojų profesinis tobulėjimas – esminė prielaida ir geresniems mokinių pasiekimams (mokymosi rezultatams). Vienas iš ugdymo turinio atnaujinimo uždavinių yra: ugdome besimokantįjį, o ne dalyko žinovą. Besimokančiojo ugdymo link eita atliepiant 2020-2022 m. kvalifikacijos tobulinimo prioriteto 1. Kompetencijų tobulinimas įgyvendinant šiuolaikinį ugdymo / mokymo turinį. kryptį 1.3. Skaitymo gebėjimų ugdymas visose ugdymo srityse. Įgyvendinant programą lietuvių kalbos ir literatūros mokytojai kartu su pradinio ugdymo mokytojais dalyvavo patirties sklaidoje „Skaitymo skatinimo metodai“, kurioje pranešimą „Raiškiojo skaitymo lavinimo ypatumai“ skaitė Kybartų K. Donelaičio gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros vyr. mokytojas, lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų metodinio būrelio pirmininkas Mindaugas Bučinskas. Apie skaitymo skatinimo metodus svarbu kalbėti todėl, kad mokinys, kuris taiko skaitymo strategijas, yra aktyvus, nuolat keliantis klausimus, planuojantis skaitymo veiklą, gebantis identifikuoti iškylančias problemas ir rasti sprendimo būdus.

Bendrakūra, dalijimasis profesinės veiklos patirtimi, diskusijos, mokymasis bendradarbiaujant, refleksija – visa tai augina mokytojus kaip savo srities profesionalus, įsigalinusius augti, keistis besikeičiant ugdymo(si) sąlygoms, tobulėti. „Mokyti – nereiškia vien perkelti žinias, bet sukurti galimybes... kurti ir konstruoti žinias.“ (Freire P., 2000)

ŠPT informacija