Atviri naujoms patirtims

Atviri naujoms patirtimsLietuvos švietimo koncepcijos (1992) ketvirtas švietimo principas yra: „Atsinaujinimas: atvirumas kaitai ir kritiškas naujo priėmimas, išlaikant universalias dorovės normas ir nacionalumo branduolį“. Geros mokyklos koncepcijoje (2015) teigiama, kad „<...> mokytojai yra atviri naujovėms, nebijo tyrinėti ir bandyti, mokosi iš kolegų ir mokinių, nepuola į neviltį nepavykus.“ L. Duoblienė (2006) mokytojų profesinį meistriškumą apibūdina kaip naujas idėjas, žinias, įgūdžius, gebėjimus žinias taikyti ugdymo procese ir tobulėti: <…> įprotį nuolatos mokytis ir teorijos, ir praktikos, sieti viziją su realybe, permąstyti ją, analizuoti, o veiksmus koreguoti. Atvirumas viskam, kas nauja, – tai būtina meistriškumo sąlyga. Be abejonės, tai nėra saugi mokytojo būsena. Ji skatina įtampą ir kūrybingumą, siekiant tą įtampą įveikti. Taigi savo amato meistras yra tas, kuris turi žinių, geba pritaikyti jas konkrečioje situacijoje ir dargi iš jos mokytis. Esminis mokytojo profesionalumo požymis – nuolatinis mokymasis.“

 

Ugdymo turinio kaitos, bendrųjų programų atnaujinimo, nuotolinio mokymo(si) patirčių kontekste 2021 m. rugsėjo-spalio mėn. Vilkaviškio r. ugdymo įstaigų pedagogai buvo kviečiami į analizavimo, planavimo forumus „Atviri naujoms patirtims“. Forumų įgyvendinimas grįstas kryptingumo, nuoseklumo ir cikliškumo principais pagal W. E. Deming'o nuolatinio tobulėjimo ciklą: planuoti – įvardyti tikslus, uždavinius, laukiamą rezultatą, daryti – mokytis diskutuojant, tikrinti – reflektuoti, tyrinėti pasiektą rezultatą, veikti – atlikti koregavimo veiksmus. Svarbiausias forumų tikslas – susitarti dėl metodinių būrelių 2021-2022 m. m. kvalifikacijos tobulinimo (profesinio tobulėjimo) veikimo krypčių. Mokytojo asmeninis meistriškumas – vienas svarbiausių veiksnių, lemiančių ugdymo(si) kokybę pamokoje ir mokinių pasiekimus. Kryptingas ir sėkmingas profesinis tobulėjimas, nukreiptas į mokinių pasiekimų gerinimą, tiesiogiai susijęs su organizacijos kultūra, veiklos planavimu ir organizavimu bei lyderystės skatinimu. (Šedeckytė-Lagunavičienė, Tumlovskaja, 2019) Planavimas grindžiamas įvairiais, pedagogų kvalifikacijos tobulinimui kontekstualiais duomenimis: nacionaliniais kvalifikacijos tobulinimo prioritetais, Vilkaviškio r. savivaldybės bendrojo ugdymo mokyklų įsivertinimo ir pažangos analize, metodinių būrelių profesinės veiklos refleksijos (įsivertinimo anketos) apibendrintais rezultatais ir kt. (žr. 1 pav.)

Atviri naujoms patirtims 01

1 pav. Duomenimis grįstas planavimas

 

Kaip ir praėjusiais mokslo metais, taip ir šiais ne trumpesnes kaip 40 val. kvalifikacijos tobulinimo (profesinio tobulėjimo) programas įgyvendins ikimokyklinio ir priešmokyklinio, pradinio ugdymo, lietuvių kalbos ir literatūros, informacinių technologijų mokytojų ir ugdymo įstaigų bibliotekininkų metodiniai būreliai. Svarbu, kad mokytojų mokymasis būtų natūralus kasdienio darbo ciklas: mokytojai įgyja naujų žinių, stengiasi jas įdiegti į praktiką ir šio praktinio proceso metu vėl gauna naujų žinių.


Planuojant profesinio tobulėjimo veiklas daug dėmesio skiriama mokymosi bendradarbiaujant formoms, kurių paveikiausia – patirties sklaida. Orientuojantis į kolegialų pedagogų mokymąsi siekiamybe tampa mokytojų profesinės besimokančios bendruomenės (žr. 2 pav.), kurioms būdingi šie bruožai: pasidalytoji ir paremianti lyderystė; susitartos vertybės ir vizija, orientuota į mokinių mokymąsi; mokymasis bendradarbiaujant; palaikančios sąlygos; keitimasis asmenine patirtimi; reflektyvus dialogas. (Sigurðardóttir, 2010) O štai R. Webbas ir kt. (2009), C. Schechteris (2012), apibrėždami mokytojų profesinių besimokančių bendruomenių vaidmenį, išryškina du svarbius aspektus: ne tik mokinių mokymosi pasiekimų gerinimą, bet ir pačių mokytojų profesinės kvalifikacijos tobulinimą, motyvacijos, įsipareigojimo mokyklai, pasitenkinimo mokytojo darbu, kolektyvinių pastangų rezultatyvumo jausmo stiprinimą.

Atviri naujoms patirtims 02

2 pav. Sisteminis besimokančios organizacijos modelis (P. Senge)

 

Analizavimo, planavimo forumuose „Atviri naujoms patirtims“ dalyvavo 100 pedagogų ir švietimo pagalbos specialistų, dviejų metodinių būrelių forumai neįvyko. Šiais metais pasikeitė nemaža dalis metodinių būrelių pirmininkų: gamtos mokslų mokytojus mokymuisi telks Aira Lažauninkienė, Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijos biologijos vyr. mokytoja, dorinio ugdymo (tikybos) mokytojus – Eglė Čiaučionaitė, Vilkaviškio „Aušros“ gimnazijos tikybos vyr. mokytoja, pradinio ugdymo mokytojus – Loreta Kelnerienė, Bartninkų J. Basanavičiaus mokyklos-daugiafunkcio centro pradinio ugdymo mokytoja metodininkė, ugdymo įstaigų bibliotekininkus – Irma Galeckienė, Gižų K. Baršausko mokyklos-daugiafunkcio centro bibliotekininkė, specialiuosius pedagogus, logopedus – Renata Ringienė, Vilkaviškio S. Nėries pagrindinės mokyklos specialioji pedagogė. Tikimės, kad 2021-2022 m. m. visų metodinių būrelių įgyvendintos mokymosi veiklos turės poveikį mokytojų profesinei veiklai ir skatins nuolatinei savirefleksijai, (žr. pav. 3) o metodinių būrelių kolegialus veikimas ir bendradarbiavimas kurs sąlygas mokytojų pasidalytosios lyderystės raiškai.

Atviri naujoms patirtims 03

3 pav. Mokytojų kvalifikacijos tobulinimo poveikis (I. Šedeckytė-Lagunavičienė)

 

Pasidalytoji lyderystė pasižymi tokiomis savybėmis kaip: tapti lyderiu gali bet kuris organizacijos narys, veikdami lyderiai įtakoja vienas kitą, svarbus grupės narių pažinimas, organizacijos nariai veikia pagal savo gebėjimus. (Fitzsimons, James, Denver, 2011) Sutelktumas, judumas, motyvacija, įsitraukimas, atvirumas kaitai ir kirtiškas jos priėmimas augins mokytojų profesionalumą ir, žinoma, lems geresnius mokinių mokymosi rezultatus. Svarbiausia, pasak rašytojos O. Tokarczuk, mokytis vidumi, nes „<...> žinios, kuriomis žmogus tik apauga, nieko žmoguje nekeičia arba keičia tik tariamai, išoriškai, tarsi vieną drabužį pakiestu kitu. O štai tas, kuris mokosi imdamas vidun, mainosi nuolatos, nes įkūnija savyje tai, ko mokosi.“


ŠPT informacija