Pasak prof. D. Gailienės (Judith Lewis Herman „Trauma ir išgijimas“, 1997 m.), pačios baisiausios traumos nėra avarijos ar gamtos katastrofos, bet kitų žmonių pikta valia ir brutalia jėga sukeltos kančios. Jau XX amžiaus psichoterapeutai ėmė teigti jog sutrikęs vaikų elgesys yra tiesioginis atsakas į tikrojo gyvenimo potyrius - neigimą, brutalumą ir atskirtį. Visos patirtos traumos palieka pėdsakus vaikų galvoje, emocijose, paveikia gebėjimą džiaugtis, jaustis saugiai santykiuose su kitais žmonėmis, turi įtakos net fizinei sveikatai, imuninei sistemai, veikia vaikų mąstymą, jausmus, savireguliaciją. Traumos paveiktuose vaikuose galima stebėti tokius simptomus kaip „biologinis emocinis išsireguliavimas, neužsimezgęs ar sužlugdytas prieraišumas, susikaupimo ir užduočių atlikimo problemos bei iš esmės ydingas aiškaus asmens tapatumo (savasties) ir veiksmingumo pojūtis“ (Bessel van der Kolk, 2022 m). Socialinė parama tokiems vaikams ir jų šeimoms yra būtinybė.

Ankstyvas sunkumų, kuriuos patiria vaikas, pastebėjimas ir nustatymas bei tinkamos pagalbos ir paramos suteikimas gali ženkliai pagerinti vaikų emocinę savijautą bei gyvenimo kokybę, padėti išvengti neigiamų pasekmių vaiko asmenybės raidai bei užkirsti kelią psichikos sunkumų vystymuisi. Mokyklose dirbantys psichologai nuolat tobulina profesinę kvalifikaciją bei kompetenciją, semiasi įkvėpimo vieni iš kitų, analizuoja įvairius metodus padedančius vaikams, patyrusiems traumas, vaduotis iš negatyvios patirties ir pajausti saugumo jausmą. Traumos gydymo iššūkis pasak Bessel van der Kolk tai „ne tik susitvarkyti su praeitimi, bet netgi daugiau - pagerinti kasdienių potyrių kokybę“, todėl kiekvieno specialisto, dirbančio su traumuotais vaikais, tikslas padėti jiems atrasti būdus, kaip gyventi visavertį bei saugų gyvenimą čia ir dabar, užpildyti jaučiamą tuštumą viduje, išmokstant džiaugtis pačiais paprasčiausiais kasdieniais dalykais.

Turėdami tokį tikslą, Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigose dirbantys psichologai, praeitais mokslo metais tobulino profesinę kvalifikaciją ir kompetenciją, dalinosi žiniomis ir patirtimi įgyvendinant 40 val. kvalifikacijos tobulinimo programą „Psichologo darbas su vaikais, turinčiais traumuojančios patirties“. Programos metu ugdymo įstaigų psichologams pavyko geriau suprasti patyrusių traumas vaikų vidinį pasaulį, stiprinti teorines bei praktines žinias bei įgūdžius teikiant psichologinę pagalbą, dalintis patirtimi, gerąja praktika, diskutuoti bei spręsti iškilusius sunkumus dirbant su vaikais, turinčiais traumuojančios patirties. Šiais mokslo metais kviečiame ir toliau tęsti Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų psichologų bendradarbiavimą ir diskusijas naujais aktualiais psichologiniais klausimais.

Siekdami sveikesnės visuomenės pirmiausia turime užtikrinti jog vaikai išgyvenę traumuojančių sukrėtimų gautų reikiamą pagalbą supratimą ir palaikymą, kad šie sukrėtimai netaptų psichologiniais sunkumais ir vyresniame amžiuje.