Norint įsivertinti realizuotą veiklą, „išgryninti“, kas pasisekė, ir ką dar visgi reikėtų tobulinti, reikia vėl sugrįžti prie jos ir atlikti refleksiją. Atlikus refleksiją, išryškėja tobulintinos sritys bei stipriosios pusės. Tokiu būdu nubrėžiamos tolimesnio darbo kryptys, kad pasiektas veiklos rezultatas būtų geresnis. Šiuo tikslu buvo organizuoti įsivertinimui skirti forumai. Gebėjimas įsivertinti yra svarbus, nes individas, tik įsivertinęs, gali pamatyti, ar „atstumas“ tarp tikslo ir rezultato yra didelis.

Baigiantis mokslo metams artėja etapas, kai dalis mokinių pereina iš vienos ugdymosi pakopos į kitą – iš priešmokyklinio į pradinę, iš pradinės – į pagrindinę. Tai iššūkis mokiniams ir mokytojams. Adaptacija bus sunki, jei septynmečiui patinka tik žaisti, jis nesidomi mokykla, nėra savarankiškas, nemoka susikaupti, yra impulsyvus, nesuvokia žodinių instrukcijų, turi mažai žinių apie supantį pasaulį, negeba apibendrinti, jo kalba sutrikusi, stokoja bendravimo ribų su suaugusiais. Požymiai, kad pradėjus vaikui lankyti mokyklą adaptacija užtruks, jei yra:

Birželio 14 d. vyko ketvirtasis grupės susitikimas tema „Raidos poreikių tenkinimas. Ryšiai“. Su dalyviais kalbėjomės apie vaiko poreikius, jų supratimą ir tenkinimą. Įsigilinome į veiksnius, neigiamai įtakojančius vaiko raidą.

Birželio 7 d. vyko trečiasis grupės susitikimas tema „Atviras kabėjimas su įvaikintu ar globojamu vaiku“. Susitikimo metu su dalyviais analizavome ar reikia vaikui sakyti, kad jis yra įvaikintas ar globojamas ir kada tai padaryti. Kokią įtaką turi visuomenė įtėvių ir globėjų atvirumui.