Knygoje „Suaugusiųjų švietimas Lietuvoje: dabartis ir perspektyvos“ perskaityta įdomi mintis: „mokymosi konteksto veiksniams priklauso besimokančių asmenų bendradarbiavimas tarpusavyje, mokytojų (mokymosi pagalbininkų) ir kitų besimokančiajam reikšmingų asmenų pagalba, mokymosi aplinka, bendra mokymo įstaigos bei asmens mokymosi kultūra, taikomos mokymosi technologijos“ priminė, kad šį teiginį puikiai iliustruoja vasario 18 d. Alvito pagrindinėje mokykloje įvykęs mokymasis mokyklų partnerystės tinkle. Susitikimo tema – „Gebėjimų stirpinimas ir parama“. Kėlėme mokymosi tikslą, jog mokyklų bendruomenių atstovai pasidalins gerąja patirtimi, kaip kuriamos sąlygos mokymuisi. Turėjome lūkestį, jog parengtas ir pristatytas namų darbas padės sėkmingiau kurti ir plėsti profesines žinias ir jomis dalintis savo įstaigose bei Vilkaviškio rajone.

Paramos vaikams centro ekspertų teigimu, didžiausia Lietuvos vaikų gerovės problema šiandien yra vaiko emocinių poreikių nuvertinimas. Dvidešimt metų vaikų psichikos sveikatos srityje dirbantys psichologai pastebi, kad suaugusieji pirmenybę teikia rūpinimusi vaiko fiziologiniais poreikiais ir akademiniu ugdymu, tuo tarpu emocinius poreikius laiko mažiau svarbiais, juos ignoruoja. Todėl, pasak psichologų, Lietuvoje vaikai auga nesaugūs, nepasitikintys savimi, vieniši ir liūdni.

Geros mokyklos koncepcijoje vienas iš geros mokyklos aspektų yra įvardijama asmenybės ūgtis. Ją apibūdina šie bruožai: asmenybės branda (savivoka, savivertė, vertybinis kryptingumas ir gyvenimo būdas); pasiekimai (mokinių įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visuma); pažanga (per tam tikrą laiką pasiektas lygis, atsižvelgiant į mokymosi startą bei asmenines raidos galimybes, mokiniui optimalų tempą ir bendrosiose ugdymo programose numatytus reikalavimus).

Tik siekianti saviraiškos, laisva, kūrybiška, atvira patirčiai asmenybė gali būti visiškai funkcionuojanti (Rogers, 2005). Funkcionuoti – veikti, vadinas, būti aktyviam. Šiuolaikiniam švietimui persiorientuojant nuo verbalinio, pasyvaus mokymo prie sąveika grindžiamo ugdymo, aktyvumas keliamas kaip asmenybės tobulinimo proceso veiksnys – teigia profesorius socialinių mokslų (edukologijos) habilituotas daktaras R. Vasiliauskas. ŠPT, tęsdama tradiciją, vasario 24 d. organizavo kūrybiškumo ketvirtadienį. Šįkart ji buvo skirta apibūdinti penkioms XXI a. reikalingoms kompetencijoms. Mokėjimo mokytis kompetenciją apibūdino Pilviškių „Santakos“ gimnazijos anglų kalbos vyresnioji mokytoja Ina Kirvelaitienė, atvirumo pokyčiams - „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Rasa Kvirevičienė, inovatyvumo ir kūrybiškumo - Paežerių pagrindinės mokyklos pradinio ugdymo mokytoja metodininkė Lina Skaisgirienė, kritinio mąstymo ir analitiškumo - Pilviškių „Santakos“ gimnazijos vyresnioji socialinė pedagogė Gitana Pabricienė, komandinio darbo - vaikų lopšelio-darželio „Eglutė“ priešmokyklinio ugdymo vyresnioji auklėtoja Zita Kumpienė.