Vilkaviškio rajono savivaldybėje kaip ir visoje Lietuvoje vyksta vaikų institucinės globos pertvarka. Šios pertvarkos vienas iš tikslų - kiekvienam vaikui užtikrinti saugią aplinką ir tinkamas sąlygas augti savo biologinėje šeimoje, o likusiems be tėvų globos vaikams augti globėjų, įtėvių šeimoje ar šeimynoje ir gauti reikiamą pagalbą bendruomenėje. Siekiant padėti šeimoms, kurios išgyvena sunkumus, krizines situacijas ir negali savarankiškai pasirūpinti savo vaikais, į pagalbą pasitelkiami ir budintys globotojai. Budintys globotojai - žmonės, kurie į savo šeimas, priima vaikus, užtikrina jiems emocinį bei fizinį saugumą, visavertį jų poreikius atitinkantį ugdymą ir kasdienę priežiūrą. Šie žmonės, dažniausiai vaikų gyvenime tampa „ramybės uostu“ arba „tarpine stotele“ skirta augti ir vystytis, tol kol, biologiniai tėvai įveiks sunkumus ir vaikai bus grąžinti jų globai, arba vaikams, netekusiems tėvų globos, tol kol, bus atrasti patys tinkamiausi globėjai (rūpintojai), įtėviai.

Švietimo pagalba - žingsnis link sėkmingos specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių įtraukties

Įtraukusis ugdymas – tai tvaraus visuomenės vystymosi švietimo principas, kurio tikslas yra visuose švietimo lygmenyse garantuoti kokybišką ugdymąsi visiems asmenims, pripažįstant jų skirtumus ir gerbiant įvairovę bei atkreipiant dėmesį į jų specialiuosius gebėjimus ir poreikius, vengiant bet kokios atskirties (UNESCO, 2009). Mokinių įtrauktyje ugdymo įstaigose nemažą vaidmenį atlieka mokytojų padėjėjai. Pastebima, kad savo darbe jie susiduria su įvairiais iššūkiais. Kaip juos įveikti, Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos specialistai dalinosi žiniomis ir patirtimi 2020-2021 m. m. įgyvendinant 40 val. kvalifikacijos tobulinimo programą „Švietimo pagalba - žingsnis link sėkmingos specialiųjų ugdymosi poreikių mokinių įtraukties“.

Atnaujinamose Bendrosiose programose viena iš šešių ugdomų mokinių kompetencijų – kultūrinė (kultūrinis išprusimas, kultūrinė raiška, kultūrinis sąmoningumas). Šios kompetencijos ugdymo pamatas siejasi su tuo, kad kultūra ir menas nuo mažens ugdo žmonių iniciatyvumą, saviraišką, pasitikėjimą savimi, sintetinį mąstymą, emocinį intelektą. Pasak M. Lukšienės, „tarp besiformuojančio „aš“ ir „kiti“ stovi įvairios kultūros formos ir turiniai, nes kultūra yra „kitų“ – visuomenės, tautos raiškos būdas ir kartu ta terpė, į kurią įaugdamas „aš“ tampa jos dalyvis, kūrėjas, bendrijos narys.“ (Lukšienė M., 2000) „Todėl mokytojas, mokyklos programa privalo atverti mokinių akiratį, išmokyti ne tik suprasti kitus, bet parodyti, kuo mes skiriamės nuo jų, ir taip padėti suprasti save. <...> Kultūros ir tautos klestėjimas ar žlugimas priklauso nuo tautiečių atsakomybės ir didžiausia atsakomybė krenta ant mokytojo pečių.“ (Mickūnas A., 2014)