Susitvarkymas su iššūkiais pasižymi atviru požiūriu. Atvirumas – išsilavinusio proto savybė. Jis būtinas kaip pedagoginis komponentas. Atvirumas yra iš „dvigubai vertingų“ dorybių, kurių tikslas: ir pažinimas, ir supratimas (Taylor, 2015). Kartais mūsų idėjos yra netinkamos ir nelanksčios, net jei ir pateikiami priešingi įrodymai. Toks elgesys silpnina mūsų galimybes pasiekti supratimą, žinias ir išmintį, nes tiesiog atsisakome pakeisti savo mintis ir įsitikinimus. Atviros nuomonės mokytojai kaip tik yra pasirengę klausytis priešingų įrodymų ir prireikus patikslinti savo įsitikinimus.
Komunikacijos specialistas, kūrybingumo dėstytojas Tomas Ramanauskas sako: „Situacija, į kurią pakliūname prieš savo valią, yra sveika kūrybingumui atsirasti arba pabusti. Ji reikalauja kažkokio sukimosi, galvojimo, ieškojimo – neordinarumo, nes staiga seni metodai nebeveikia.“ Nuotolinio ugdymo situacija, į kurią „įkrito“ visi šalies pedagogai, iš tiesų reikalauja kūrybingumo, atsakomybės, kritiško požiūrio į save ir į aplinką. Kaip įvardijama A. Pollardo refleksyvaus mokymosi schemoje, vieni svarbesnių žingsnių yra apmąstyti, planuoti, pasirengti, veikti. Refleksija – sėkmingo veikimo pagrindas, įgalinantis be(si)mokantįjį atliepti kintančios aplinkos poreikius.
Kiekvienam būna tokių momentų, kai įprasta gyvenimo tėkmė sutrinka, kai patiriame sunkių netikėtų sukrėtimų ar pasikeitimų. Tai gali būti artimųjų mirtis, nepagydoma liga, staigus invalidumas, socialinio statuso praradimas, darbo netekimas, socialinė katastrofa ir pan. Tuo metu viskas, kas atrodė savaime suprantama, pasidaro problema. Nebežinai, kas esi, ko vertas. Gyvenimas atrodo neaiškus ar net visai beprasmis. Gyventi baisu, sunku. Žmogus praranda dvasinę pusiausvyrą, patiria krizę.