Geroje mokykloje ugdymas (mokymas) nėra savitikslis – jis padeda mokiniui ugdytis įvairias jam ir visuomenei svarbias kompetencijas, moko lankstumo kintant aplinkai bei gebėjimo susidoroti su iššūkiais, skatina savarankiškai kelti klausimus ir mąstyti (Geros mokyklos koncepcija, 2015). Balandžio mėn. pradžioje teko stebėti pamoką, kuri atitinka visus anksčiau paminėtus gero ugdymo bruožus. Atvirą anglų kalbos pamoką „London City Break/Savaitgalis Londone“ vedė Irma Lenkienė, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos vyresnioji anglų kalbos mokytoja.

Ne kartą girdėjome ir dauguma sinonimiškai teigiame frazę – „žmogus pats save kuria“. Berger ir Luckmann sako, jog „žmogus kuria savo prigimtį, arba, paprasčiau kalbant, kuria pats save“ (Berger, Luckmann, 1999). Kūryba prasideda nuo labai anksti. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje vaiko paties kūrimo procese svarbų vaidmenį atlieka pedagogas. Kalbant apie žmogų, nesvarbu, kokio jis amžiaus būtų, svarbu pastebėti jo skirtybes. Skirtybės turėtų būti vertinamos kaip galimybės. Minėtame kūrybos procese šie elementai yra vieni svarbiausių. Pamatinė sąvoka, kurią taip pat reikėtų įvardinti bei pabrėžti jos svarbą yra „orumas“. Orus – turintis vidinės pagarbos, jaučiantis savo vertę (DLKŽ). Žmogaus orumo konstravimo procesuose svarbus asmens stipriųjų savybių akcentavimas, kurį numato stiprybių perspektyva (Ruškė, 2014). Tyrėja akcentuoja, jog „ugdantis kritinį sąmoningumą svarbu atskleisti ir pažadinti asmenų, turinčių negalią, vidinius resursus, t. y. akcentuoti stipriąsias puses, turimas galias“. Tautinės mokyklos koncepcijoje (1988) pabrėžiama, kad „kiekvienas asmuo yra vertingas“. Šio teiginio realizacija yra glaudi su įtraukiojo ugdymo suvoktimi. Rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai turėjo galimybę dalyvauti natūraliame veikime, pabrėžiant visų ugdomų vaikų vertę – atviroje veikloje 5-erių ir 6-erių m. amžiaus vaikų grupėse „Individualių vaiko gebėjimų ugdymas, siekiant pažangos“. Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ vyresnioji auklėtoja B. Stumbrienė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė R. Bartuškienė savo veikimo pavyzdžiais parodė, jog pedagogių organizuojamai veiklai fundamentalų pagrindą suteikia supratimas ir tikėjimas, jog įtraukusis ugdymas – tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos.

Dabartis siejama su intensyvia visuomenės įtrauktimi į informacinių komunikacinių priemonių naudojimąsi. Vadinasi, realybė yra „mediatizuojama“, todėl atsiranda daug netikros realybės. Netikros – tokios, kur asmuo nedalyvauja savu kūnu, kad išgyventų ją – „vadinasi, reaguodama į žmonijos ir informacijos santykio pasikeitimus, mokykla turi permąstyti ir iš esmės keisti savo kultūrą, bendravimo principus, darbo stilių“ (Duoblienė, 2011).