Pateikę interneto paskyros google paieškos laukelyje užklausą su žodžių junginiu „švietimo sistema“, gauname labai įvairių informacijos pasiūlų su baksnojančiomis straipsnių antraštėmis: „Paaiškino, kodėl sistema neturi ateities – kaltina švietimo sistemą ir mokytojus“; „Neįtikėtini faktai apie Suomijos švietimo sistemą: ko galėtume pasimokyti?“; „Pasitikėjimas švietimo sistema – mažiausias per 20 metų“; „Politika žada reformuoti nepopuliarią švietimo sistemą“ ir t.t. Kaip tokiame kontekste suprantamas mokytojo veiklos inovatyvumas?

Paprasti dalykai gali tapti nepaprastais, nesuprantami – suprantamais, nuobodūs – įdomiais, o teoriniai – praktiniais. To galima pasiekti ugdymosi procesą organizuojant netradicinėse aplinkose. Tai vienas iš būdų stiprinti mokinių motyvaciją ir užtikrinti kiekvieno įsitraukimą į mokymosi procesą. Žinoma, kalba eina ne šiaip apie laisvo turinio ekskursiją, čia laimi tas, kuris tokiam ugdymui skiria laiko detalaus plano parengimui, užduočių ir mokymosi metodų parinkimui. Vilkaviškio pradinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė Kristina Sinkevičienė, aktyviai organizuojanti mokinių mokymąsi už mokyklos ribų sako: „darau tai tam, kad mokiniai atbėgtų į pamoką, o ne ateitų koja už kojos“.

Jegelevičienė V., Prakapas R. (2018), remdamiesi Pasaulio ekonomikos forumu (2016) įvardija įgūdžius, būtinus XXI a. visuomenei: pamatiniai raštingumo įgūdžiai (raštingumas, skaičiavimas, mokslinis raštingumas, informacinių technologijų raštingumas, finansinis raštingumas, kultūrinis ir pilietinis raštingumas). Šie įgūdžiai yra reikalingi, kad būtų galima atlikti kiekvieną dieną atliekamus veiksmus; kompetencijos, kurios yra reikalingos įveikiant kompleksinius šių dienų iššūkius, tokius kaip kritinis mąstymas/problemų sprendimas, kūrybiškumas, bendravimas, bendradarbiavimas; asmeninės savybės, leidžiančios reaguoti į aplinkos sąlygų kaitą. Šiomis savybėmis įvardijamas smalsumas, iniciatyvumas, atkaklumas, prisitaikomumas, lyderystė, socialinis ir kultūrinis sąmoningumas. Analizuodami šiuos, XXI a. visuomenei būtinus įgūdžius, ir Vilkaviškio r. sav. 2018 m. spalio mėn. atliktos apklausos duomenis dėl suaugusiųjų mokymosi poreikio nustatymo, matome, jog Vilkaviškio r. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi darbo grupė, pasirinko reikiamus orientyrus. Rajono suaugusieji įvardijo, jog norėtų tobulintis šiose temose: psichologinių problemų sprendimas (žinių gilinimas apie streso valdymą; pasitikėjimo savimi stiprinimas; efektyvus bendradarbiavimas; savęs pažinimas; konfliktų valdymas); žinių gilinimas apie sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą; užsienio kalbų mokymasis (anglų k.); teisinės žinios, reikalingos kasdieniniame gyvenime (vartotojų teisės; turtiniai klausimai; įstatymai); kompiuterinis skaitmeninis raštingumas (dokumentų rengimas; informacijos paieška); augalininkystė; kvalifikacijos tobulinimosi kursai, reikalingi profesinei veiklai; amatai: siuvimas. Atliepiant įvardintą poreikį, buvo iškelti kontekstualūs tikslai, juos pagrindžiantys uždaviniai ir pokyčio siekio koduotę turinčios priemonės. Suplanuoti streso valdymo mokymai, teisinės konsultacijos, praktiniai reabilitaciniai užsiėmimai, siuvimo pagrindų modulis, (ne)kilnojamosios parodos, edukacinės programos, saviraiškos praktikumai ir daug kitų priemonių.

Geroje mokykloje ugdymas (mokymas) nėra savitikslis – jis padeda mokiniui ugdytis įvairias jam ir visuomenei svarbias kompetencijas, moko lankstumo kintant aplinkai bei gebėjimo susidoroti su iššūkiais, skatina savarankiškai kelti klausimus ir mąstyti (Geros mokyklos koncepcija, 2015). Balandžio mėn. pradžioje teko stebėti pamoką, kuri atitinka visus anksčiau paminėtus gero ugdymo bruožus. Atvirą anglų kalbos pamoką „London City Break/Savaitgalis Londone“ vedė Irma Lenkienė, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos vyresnioji anglų kalbos mokytoja.

Ne kartą girdėjome ir dauguma sinonimiškai teigiame frazę – „žmogus pats save kuria“. Berger ir Luckmann sako, jog „žmogus kuria savo prigimtį, arba, paprasčiau kalbant, kuria pats save“ (Berger, Luckmann, 1999). Kūryba prasideda nuo labai anksti. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje vaiko paties kūrimo procese svarbų vaidmenį atlieka pedagogas. Kalbant apie žmogų, nesvarbu, kokio jis amžiaus būtų, svarbu pastebėti jo skirtybes. Skirtybės turėtų būti vertinamos kaip galimybės. Minėtame kūrybos procese šie elementai yra vieni svarbiausių. Pamatinė sąvoka, kurią taip pat reikėtų įvardinti bei pabrėžti jos svarbą yra „orumas“. Orus – turintis vidinės pagarbos, jaučiantis savo vertę (DLKŽ). Žmogaus orumo konstravimo procesuose svarbus asmens stipriųjų savybių akcentavimas, kurį numato stiprybių perspektyva (Ruškė, 2014). Tyrėja akcentuoja, jog „ugdantis kritinį sąmoningumą svarbu atskleisti ir pažadinti asmenų, turinčių negalią, vidinius resursus, t. y. akcentuoti stipriąsias puses, turimas galias“. Tautinės mokyklos koncepcijoje (1988) pabrėžiama, kad „kiekvienas asmuo yra vertingas“. Šio teiginio realizacija yra glaudi su įtraukiojo ugdymo suvoktimi. Rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai turėjo galimybę dalyvauti natūraliame veikime, pabrėžiant visų ugdomų vaikų vertę – atviroje veikloje 5-erių ir 6-erių m. amžiaus vaikų grupėse „Individualių vaiko gebėjimų ugdymas, siekiant pažangos“. Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ vyresnioji auklėtoja B. Stumbrienė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė R. Bartuškienė savo veikimo pavyzdžiais parodė, jog pedagogių organizuojamai veiklai fundamentalų pagrindą suteikia supratimas ir tikėjimas, jog įtraukusis ugdymas – tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos.

Dabartis siejama su intensyvia visuomenės įtrauktimi į informacinių komunikacinių priemonių naudojimąsi. Vadinasi, realybė yra „mediatizuojama“, todėl atsiranda daug netikros realybės. Netikros – tokios, kur asmuo nedalyvauja savu kūnu, kad išgyventų ją – „vadinasi, reaguodama į žmonijos ir informacijos santykio pasikeitimus, mokykla turi permąstyti ir iš esmės keisti savo kultūrą, bendravimo principus, darbo stilių“ (Duoblienė, 2011).

2019 metų kovo mėnesį ugdymo įstaigų psichologai dalyvavo praktiniame užsiėmime „Elgesio ir emocijų sutrikimai: atvejų analizė“, kurio tikslas – lavinti konsultavimo įgūdžius ieškant alternatyvių problemų sprendimų būdų. Užsiėmimą vedė Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos psichologė Daiva Lenčiauskienė.

Pagrindinis ugdymo proceso tikslas – mokinių pasiekimai, laimėjimai ir daroma pažanga. O tai įmanoma pasiekti tik tuomet, kai mokosi patys mokytojai. Todėl mokytojui svarbu būti pasirengusiam dinamiškai aplinkai, nuolat analizuojant kompetencijas, bei jų tobulinimo galimybes. (G. Gedvilienė, R. Laužackas, L. Lileikienė ir kt., 2008). Ieškant šių galimybių vasario – kovo mėnesiais Vilkaviškio r. pradinio ugdymo, gamtos mokslų ir muzikos pedagogai, gerosios patirties sklaidose, tobulino dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetenciją. Ši kompetencija apima: mokymo programų bei teminių planų rengimą, mokymo(si) tikslų bei uždavinių formulavimą, tinkamą mokymosi metodų parinkimą, įdomios ir patrauklios mokiniams medžiagos parengimą, išteklių, reikalingų tikslams pasiekti nusimatymą.