^Į viršų
foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

Meniu

Prisijungti

Paieška

Renginių kalendorius

Liepa 2019
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
1 2 3 4 5 6 7
8 9 10 11 12 13 14
15 16 17 18 19 20 21
22 23 24 25 26 27 28
29 30 31 1 2 3 4

Lankytojų statistika

333842
ŠiandienŠiandien80
VakarVakar94
Šią savaitęŠią savaitę362
Šį mėnesįŠį mėnesį1663
Iš visoIš viso333842

Ugdymas be atskirties ir diskriminacijos

Ugdymas be atskirtiesNe kartą girdėjome ir dauguma sinonimiškai teigiame frazę – „žmogus pats save kuria“. Berger ir Luckmann sako, jog „žmogus kuria savo prigimtį, arba, paprasčiau kalbant, kuria pats save“ (Berger, Luckmann, 1999). Kūryba prasideda nuo labai anksti. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje vaiko paties kūrimo procese svarbų vaidmenį atlieka pedagogas. Kalbant apie žmogų, nesvarbu, kokio jis amžiaus būtų, svarbu pastebėti jo skirtybes. Skirtybės turėtų būti vertinamos kaip galimybės. Minėtame kūrybos procese šie elementai yra vieni svarbiausių. Pamatinė sąvoka, kurią taip pat reikėtų įvardinti bei pabrėžti jos svarbą yra „orumas“. Orus – turintis vidinės pagarbos, jaučiantis savo vertę (DLKŽ). Žmogaus orumo konstravimo procesuose svarbus asmens stipriųjų savybių akcentavimas, kurį numato stiprybių perspektyva (Ruškė, 2014). Tyrėja akcentuoja, jog „ugdantis kritinį sąmoningumą svarbu atskleisti ir pažadinti asmenų, turinčių negalią, vidinius resursus, t. y. akcentuoti stipriąsias puses, turimas galias“. Tautinės mokyklos koncepcijoje (1988) pabrėžiama, kad „kiekvienas asmuo yra vertingas“. Šio teiginio realizacija yra glaudi su įtraukiojo ugdymo suvoktimi. Rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai turėjo galimybę dalyvauti natūraliame veikime, pabrėžiant visų ugdomų vaikų vertę – atviroje veikloje 5-erių ir 6-erių m. amžiaus vaikų grupėse „Individualių vaiko gebėjimų ugdymas, siekiant pažangos“. Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ vyresnioji auklėtoja B. Stumbrienė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė R. Bartuškienė savo veikimo pavyzdžiais parodė, jog pedagogių organizuojamai veiklai fundamentalų pagrindą suteikia supratimas ir tikėjimas, jog įtraukusis ugdymas – tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos.

Skaityti daugiau...

Permąstyti ir keisti kultūrą

Permastyti ir keistiDabartis siejama su intensyvia visuomenės įtrauktimi į informacinių komunikacinių priemonių naudojimąsi. Vadinasi, realybė yra „mediatizuojama“, todėl atsiranda daug netikros realybės. Netikros – tokios, kur asmuo nedalyvauja savu kūnu, kad išgyventų ją – „vadinasi, reaguodama į žmonijos ir informacijos santykio pasikeitimus, mokykla turi permąstyti ir iš esmės keisti savo kultūrą, bendravimo principus, darbo stilių“ (Duoblienė, 2011).

Skaityti daugiau...

Svarbu dalintis

Svarbu dalintisPagrindinis ugdymo proceso tikslas – mokinių pasiekimai, laimėjimai ir daroma pažanga. O tai įmanoma pasiekti tik tuomet, kai mokosi patys mokytojai. Todėl mokytojui svarbu būti pasirengusiam dinamiškai aplinkai, nuolat analizuojant kompetencijas, bei jų tobulinimo galimybes. (G. Gedvilienė, R. Laužackas, L. Lileikienė ir kt., 2008). Ieškant šių galimybių vasario – kovo mėnesiais Vilkaviškio r. pradinio ugdymo, gamtos mokslų ir muzikos pedagogai, gerosios patirties sklaidose, tobulino dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetenciją. Ši kompetencija apima: mokymo programų bei teminių planų rengimą, mokymo(si) tikslų bei uždavinių formulavimą, tinkamą mokymosi metodų parinkimą, įdomios ir patrauklios mokiniams medžiagos parengimą, išteklių, reikalingų tikslams pasiekti nusimatymą.

Skaityti daugiau...

Mokymas(is) yra aktyvus kuriamasis procesas

Tinklai2019 m. vasario 20 d. Vilkaviškio r. mokyklų mokymo(si) partnerystės tinklo atstovai rinkosi į mokymąsi tema „Poreikis mokytis“. Kėlėme sau tikslą – pagilinti suvokimą dėl mokėjimo mokytis kompetencijos formavimo(si). Susitikimas įvyko Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje. Jau tradicija, kad tos įstaigos, kurioje vyksta susitikimas, atstovai rengia mokymo(si) programą. Taigi, mokymo(si) programą rengė: „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė ir direktorės pavaduotoja ugdymui Vilma Anelauskienė. Ir kad mokymas(is) būtų susijęs su visų įstaigų kontekstais, koordinuoti mokymą(si) padeda Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Žydrė Žilinskienė ir Švietimo pagalbos tarnybos direktorė Asta Grinevičienė.

Skaityti daugiau...

Emocinis kognityvinis konsultavimas

Emocinio ugdymoVasario 27 dieną Vilkaviškio rajono ugdymo įstaigų psichologai, socialiniai pedagogai dalyvavo gerosios patirties sklaidoje Vilkaviškio pradinėje mokykloje „Emocinis kognityvinis konsultavimas“ (EKK). Emocinį kognityvinį konsultavimą kaip metodą pristatė šios mokyklos psichologė A. Andriuškevičienė. Susitikimo tikslas - praplėsti specialistų dirbančių su mokinių tėvais, globėjais pagalbos galimybes, kurios įgalintų tėvus padėti savo vaikui, turinčiam aktyvumo, dėmesio, mokymosi sunkumų.

Skaityti daugiau...

Copyright © 2019. Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba Visos teisės saugomos.