Profesinis tobulėjimas - ilgalaikis procesas, apimantis tiek įvairias suplanuotas mokymosi galimybes, tiek ir kasdienes situacijas, patirtis, kurios mus augina ir skatina vis meistriškiau atlikti savo darbą. Vienose srityse mes esame stiprūs ir galime savo patirtimi dalintis su kitais, kitose mums kyla sunkumų, problemų/ iššūkių ir mums tenka ieškoti būdų, kaip tuos sunkumus ar problemas įveikti, kad gerėtų mūsų mokymo kokybė, mokinių bei mokyklos pasiekimai.

Tad kviečiame VILKAVIŠKIO RAJONO PEDAGOGUS, ŠVIETIMO PAGALBOS SPECIALISTUS skirti laiko ir įsivertinti savo pedagoginę veiklą užpildant klausimyną google forms aplinkoje IKI RUGSĖJO 15 D.

Dėkojame už skirtą laiką ir tikime, kad šis įsivertinimas padės Jums tobulėti!

ŠPT komanda

Pasak prof. D. Gailienės (Judith Lewis Herman „Trauma ir išgijimas“, 1997 m.), pačios baisiausios traumos nėra avarijos ar gamtos katastrofos, bet kitų žmonių pikta valia ir brutalia jėga sukeltos kančios. Jau XX amžiaus psichoterapeutai ėmė teigti jog sutrikęs vaikų elgesys yra tiesioginis atsakas į tikrojo gyvenimo potyrius - neigimą, brutalumą ir atskirtį. Visos patirtos traumos palieka pėdsakus vaikų galvoje, emocijose, paveikia gebėjimą džiaugtis, jaustis saugiai santykiuose su kitais žmonėmis, turi įtakos net fizinei sveikatai, imuninei sistemai, veikia vaikų mąstymą, jausmus, savireguliaciją. Traumos paveiktuose vaikuose galima stebėti tokius simptomus kaip „biologinis emocinis išsireguliavimas, neužsimezgęs ar sužlugdytas prieraišumas, susikaupimo ir užduočių atlikimo problemos bei iš esmės ydingas aiškaus asmens tapatumo (savasties) ir veiksmingumo pojūtis“ (Bessel van der Kolk, 2022 m). Socialinė parama tokiems vaikams ir jų šeimoms yra būtinybė.