Geros mokyklos koncepcijoje vienas iš geros mokyklos aspektų yra įvardijama asmenybės ūgtis. Ją apibūdina šie bruožai: asmenybės branda (savivoka, savivertė, vertybinis kryptingumas ir gyvenimo būdas); pasiekimai (mokinių įgytų bendrųjų ir dalykinių kompetencijų visuma); pažanga (per tam tikrą laiką pasiektas lygis, atsižvelgiant į mokymosi startą bei asmenines raidos galimybes, mokiniui optimalų tempą ir bendrosiose ugdymo programose numatytus reikalavimus).

Būtent šis ir kiti dokumente įvardinti Geros mokyklos aspektai inspiravo Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos vadovus imtis gimnazijoje pokyčių, matuojant(is) mokinių asmeninę pažangą.

Mokykloje yra sukurta mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistema (parengtas „Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos mokinių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos aprašas“). Joje yra apibendrintai numatyti vertinimo tikslas ir uždaviniai, vertinimo dalyviai ir jų vaidmuo vertinime ir t.t., akcentuojamas dalykinių kompetencijų vertinimas.

Mokytojai yra skatinami veikti autonomiškai. Kokiais metodais, kiek plačiai ir giliai yra vertinama asmenybės branda, pasiekimai ir pažanga, pedagogai planuoja individualiai.

Vasario 18 d. gerąja patirtimi pasidalijo penki gimnazijos pedagogai: Rima Gutkovienė, Rita Bylienė, Dalia Viliušienė, Janina Judickienė ir Mindaugas Bučinskas. Kiekvienas klasės vadovas pristatė su savo auklėtiniais aptartus pažangos ir pasiekimų vertinimo metodus. Jo pasirinkimas iš dalies priklauso nuo paties auklėtojo ir jo vadovaujamų mokinių asmeninių savybių, pomėgių (mokytojas M. Bučinskas, pastebėjęs, kad auklėtiniai mielai filmuoja(si), pažangai analizuoti naudoja filmų kūrimą). Vieni pedagogai labiau susitelkę matuoti(s) mokinių pažangą dalykinėse kompetencijose (mokiniai veda užrašus, kuriuose fiksuoja mokomųjų dalykų pažymius, stebi pokyčius ir įsivertina). Kiti padeda mokiniams įsivertinti ne tik dalykines, bet ir mokinio bendrąsias kompetencijas (mokiniai reflektuoja pagal pateiktus klausimus, teiginius, pvz. Kaip man sekasi bendrauti su kitais per pamoką, dirbti grupėje? (socialinė kompetencija); Ar tvarkingi mano sąsiuviniai, rašto darbai? Kaip vertinate savo elgesį? (asmeninė kompetencija) Ar visada laiku atsiskaitau už pateiktas užduotis/projektus? Mielai išmokstu naujų dalykų; iškilus sunkumams juos sprendžiu pats (mokėjimo mokytis kompetencija)).

Džiugu, kad visi pasisakę gimnazijos mokytojai pastebi mokinių asmeninės pažangos matavimo(si) pliusų: pagerėję mokymosi rezultatai, mokiniai mokosi analizuoti savo gebėjimus, prisiima didesnę atsakomybę už savo mokymąsi, ugdosi gebėjimą savarankiškai spręsti iškilusiais problemas, pajunta sėkmės džiaugsmą, į ugdymo procesą įsitraukia tėvai. Mokytoja J. Judickienė teigė, kad pasitaiko, jog mokiniai ir 12 klasėje nežino, kur mokytis toliau. Todėl mokinių asmeninės pažangos matavimas(is) padeda mokiniams labiau pažinti save ir anksčiau apsispręsti dėl tolimesnio mokymosi kelio.

Kalbėję pedagogai įvardino ir tobulintinas šio proceso puses: ne visus mokinius pavyksta „užnorinti“ sąžiningai vesti užrašus, analizuoti pažangą, susiduria su tėvų abejingumu ir t.t.

Pranešimus pristatę mokytojai skiria daug laiko ir pastangų, kad mokinių asmeninės pažangos matavimas(is) būtų sistemingas, kūrybiškas, pozityvus, inovatyvus. Renginio metu jie pademonstravo gebėjimą mokytis patys, o „Besimokantys mokytojai - besimokantys mokiniai“- teigia NMVA.

Gerosios patirties sklaidą rajono pedagogams inicijavo gimnazijos direktoriaus pavaduotoja ugdymui Rūta Šukaitytė. Pavaduotoja motyvuojančiai pristatinėjo, drąsino ir jautė atsakomybę už kiekvieną pranešimą paruošusį kolegą. Ji taip pat pasidalinti savo ugdymo įstaigų patirtimi skatino susitikime dalyvaujančius mokytojus, švietimo pagalbos specialistus. Taigi vadovo lyderystė yra neatsiejama mokyklos veiksmingumo sąlyga.

ŠPT informacija