Lapkričio mėnesį rajono lietuvių kalbos mokytojai rinkosi į gerosios patirties sklaidą „Mokinių pažangos vertinimas, įsivertinimas ir fiksavimas“. „Aušros“ gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja Jūratė Dapkūnaitė, lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Vaida Kainauskienė, Virbalio pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Inga Kardauskienė, Alvito pagrindinės mokyklos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Vida Kaukaitė pasidalijo pažangos stebėjimo įrankiais, kurie mokiniams padeda valdyti mokymąsi. V. Kaukaitė pabrėžė, jog vertinti reikia dažnai. Kad grįžtamoji informacija būtų naudinga, ją reikia pateikti laiku. Turime naudoti įvairius testavimo įrankius, leisti mokiniams patirti sėkmę. I. Kardauskienė akcentavo, jog pirmasis pedagogo žingsnis turėtų būti sąlygų sudarymas mokiniui, kad jis pats įsipareigotų stebėti pažangą. Anot V. Kainauskienės, vienas svarbiausių dalykų mokymesi yra vaiko pažinimas. J. Dapkūnaitė išryškino Meilės Lukšienės mintį: „Pedagogas turi suteikti mokiniui tinkamą paramą, kad jis išsiugdytų gyvenimui svarbių kompetencijų“.

Susitikimo pabaigoje pedagogai įvardijo problemiškumą darbe su atnaujintomis programomis (2016 m. sausio 25 d. LR švietimo ir mokslo ministrė patvirtino naujas Lietuvių kalbos pradinio ugdymo ir Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programas. Pagal Lietuvių kalbos pradinio ugdymo programą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pradės mokytis pasirengusių mokyklų pirmokai ir trečiokai. Pagal Lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinio ugdymo programą nuo 2016 m. rugsėjo 1 d. pradės mokytis visų Lietuvos mokyklų penktokai, septintokai ir devintokai. Nuo 2017 m. rugsėjo visas lietuvių kalbos pradinis ir lietuvių kalbos ir literatūros pagrindinis ugdymas vyks pagal naujas programas (Ugdymo plėtotės centro informacija). Suplanavome apskritojo stalo diskusiją. Diskusija „Darbo su atnaujintomis lietuvių kalbos programomis realijos“ vyko šį mėnesį. Daugumos apskritojo stalo dalyvių įvardintos priežastys, kliudančios kokybiškam mokymuisi, kai dirbama su atnaujintomis lietuvių kalbos programomis, buvo didesnės laiko sąnaudos, materialinės išlaidos, netinkamas literatūros kūrinių parinkimas ir pan.

Vienas iš kūrybingumo kompetenciją apibūdinančių bruožų yra greitas orientavimasis probleminėse situacijose. Dažnas to barjeras yra neigiama emocinė savijauta. Emocinės būsenos yra užkrečiamos. Jau 400 metų prieš Kristų apie tai kalbėjo Hipokratas... Laimėjimas yra, kai eidami į įvairias aplinkas su savimi gebame neštis ne stresą ar kitas neigiamas emocijas. Tai patvirtina mokslininkės Angelos Neff tyrimas. O jeigu kuo dažniau pabandytume užsikrėsti teigiamomis emocijomis...?

ŠPT informacija