^Į viršų
foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

Meniu

Prisijungti

Paieška

Renginių kalendorius

Rugsėjis 2019
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
26 27 28 29 30 31 1
2 3 4 5 6 7 8
9 10 11 12 13 14 15
16 17 18 19 20 21 22
23 24 25 26 27 28 29
30 1 2 3 4 5 6

Lankytojų statistika

339917
ŠiandienŠiandien2
VakarVakar94
Šią savaitęŠią savaitę566
Šį mėnesįŠį mėnesį1966
Iš visoIš viso339917

Mokymas(is) iš patirties ir per patirtį

Mokymasis is patirties ir per patirti (3)Patirtinis mokymas(is) – tai strategija, kurios išteklius yra patirtis. Tai veikla, kai besimokantieji kuria savo žinojimą, įgauna įgūdžių, ugdosi gebėjimus ir vertybes iš tiesioginės savo, o kartais ir kitų patirties. Jis vyksta tada, kai ugdymo proceso dalyviai yra įtraukiami į tam tikrą veiklą, ją kritiškai reflektuoja ir analizuoja, o gautų rezultatų pagrindu įgyja naudingų įžvalgų, kurias panaudoja savo suvokimui ir elgesiui keisti. Patirtinis mokymas(is) mokinio ir mokytojo veiklą sukuria kaip prasmingą ir įdomų vyksmą. Atsižvelgdama į tokią strategiją Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos menų, dorinio ugdymo, technologijų ir kūno kultūros metodinė grupė 2019 m. birželio mėnesį organizavo projektinę dieną, kurios tikslas buvo atskleisti šiandieninio gyvenimo įgūdžių bei kompetencijų svarbą per socialinės įtraukties ugdymo įgyvendinimą ir skaitmeninių priemonių naudojimą. Taip pat buvo siekiama parodyti, kaip bendradarbiavimas gali pagerinti esminių kompetencijų kokybę ypatingą dėmesį skiriant iniciatyvumui integruotų veiklų sistemoje. Kiekviena veikla yra patirtis, svarbiausia, kad patirtinis mokymas(is) yra naudingas pačiam besimokančiajam, todėl nepasinaudoti tuo mokymo(si) procese būtų tiesiog nedovanotina.

 

Filosofas ir edukologas Džonas Diujis teigia: „Tam, kad patirtis taptų ne našta, o mokymosi vadovu, ji turi turėti dvi kryptis:

 

  • Tęstinumą - besimokantysis turi sugebėti prasmingai sujungti naują patirtį su ankstesne, jau turima patirtimi;
  • Sąveiką - besimokantysis turi aktyviai sąveikauti su savo aplinka, tikrindamas iš jos išmoktus dalykus.“


Užduotys projektinės dienos metu papildė viena kitą ir leido naudotis turimomis žiniomis bei įgyti naujų. Mokiniams buvo pasiūlytos trys skirtingos praktinės veiklos, kurių įgyvendinimui reikėjo pasitelkti technologinius, meninius ir IT gebėjimus. Metodinės dienos refleksijos forma netradicinė – dalyviai reflektavo pasinerdami į komandinę, todėl visuomet azartinę ir bendrystę ugdančią sportinę veiklą. Mokiniai tobulino ne tik kūrybines bei IT, bet ir mokėjimo mokytis, komunikavimo, pažinimo, socialines bei asmenines savo kompetencijas, nors niekas nedrįs ginčytis, kad kūrybiškumas – viena svarbiausių ateities kompetencijų.


Svarstant apie nuolatinio profesinio tobulėjimo svarbą galima klausti, ar visa kaupiama patirtis yra naudinga? Suprantama, kad naudingiausia yra teigiama patirtis. Tačiau tinkamai išanalizuota ir kūrybiškai panaudota negatyvi patirtis taip pat gali būti naudingu mokymo(si) šaltiniu.


Būkime savikritiški. Suaugusieji, turi daugiau ar mažiau žinių ir patirties daugeliu klausimų. Tačiau šiandienos visuomenėje, kai didžioji informacijos dalis pasiekiama IT priemonėmis, galime drąsiai teigti, kad kiekviena pamoka ar veikla yra iššūkis, kuris įgalina savo turimą patirtį peržiūrėti, atnaujinti, sisteminti, plėtoti, o esant reikalui, net ir keisti. Projektinė diena su savo užduotimis buvo iššūkis ir veiklos organizatoriams, todėl ugdydami šiuolaikinius mokinius mokytojai už galimybę džiaugtis sėkmingu komandiniu darbu siekiant pačių aukščiausių tikslų, plėtoti asmeninę mokymosi visą gyvenimą kompetenciją turi būti dėkingi mokiniams. Profesinis tobulėjimas vyksta kasdien, jei mokytojas išdrįsta ir nori kritiškai žvelgti į savo kuriamą ir mokiniams siūlomą veiklą, jei jis įžvelgia trūkumus ir sėkmes, jas analizuoja ir geba kūrybiškai taikyti kitoje veikloje. Džiugu, kad kuriame, dirbame ir augame kartu su mokiniais, nes būtent tokių veiklų metu ugdomos vertybės, padėsiančios patirtinio mokymo(si) dalyviams pasiekti teigiamų rezultatų.


Pabaigai… KOKIĄ ATEITIES MOKYKLĄ KURIAME?


Ar dažnai susimąstome, kaip gyvensime po 5, 10 ar 15 metų? Kaip atrodys mūsų kasdienybė? Kokių įgūdžių ir gebėjimų mums reikės tokiame pasaulyje? Švietimo ekspertai sako, kad ateityje bus labai svarbu gebėti savarankiškai mąstyti, telktis, būti empatiškais ir pilietiškais. Mokytojas turės būti kūrybiškas ir profesionalus mokymo(si) dizaineris. Tokia ateities mokykla bus savarankiška – tvirtai suprantanti savo unikalumą, gerai pažįstanti savo bendruomenę, suteikianti galimybes ir auginanti sparnus kiekvienam.


Taigi, kurdami ateities mokyklą, norime palinkėti visiems mokytojams: „Bet reikia turėti šviesos su savimi, iš savęs, kad šviestum tamsybėse visiems ant kelio stovintiems, kad jie išvydę patys rastų šviesos savyje ir eitų savo keliu, kad nestovėtų tamsybėse“ (M. K. Čiurlionis).


Mokymosi mokyklų partnerystės tinkle Kybartų Kristijono Donelaičio gimnazijos komanda

 

Mokymasis is patirties ir per patirti (1)

 

Mokymasis is patirties ir per patirti (2)

 

Mokymasis is patirties ir per patirti (3)

Copyright © 2019. Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba Visos teisės saugomos.