^Į viršų
foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

Meniu

Prisijungti

Paieška

Renginių kalendorius

Balandis 2020
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
30 31 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 1 2 3

Lankytojų statistika

357995
ŠiandienŠiandien74
VakarVakar94
Šią savaitęŠią savaitę262
Šį mėnesįŠį mėnesį74
Iš visoIš viso357995

Metodų įvairovė: nuo savianalizės iki veiksmo

Metodu ivairoveKalbėti apie metodų įvairovę dorinio ugdymo (tikybos) mokytojos rinkosi paskatintos siekio formuoti teigiamą nuostatą apie mokinių mokymosi motyvaciją. Vienas iš gerosios patirties sklaidos „Metodų įvairovė“ uždavinių – atskleisti ir paanalizuoti mokymo (ir mokymosi) metodų įvairovės svarbą tikybos ugdymo procese. Metodinio būrelio pirmininkė Zita Motūzienė, pristatydama parengtą teorinę medžiagą, argumentuotai ir kryptingai išskleidė mokymosi renginio tikslą. Cituodama tokius autorius kaip G. Petty ji akcentavo, kad svarbu „ne atkartojamų žinių gausinimas, bet pastangos suprasti žmogų“.

 


Prieš dalijantis metodais tikybos mokytojos gavo užduotį – vienu raktiniu žodžiu įvardyti kolegių pristatytus metodus. Koncentruota mintis, įspūdis skatina atidų klausymąsi, mąstymą, kuri naujai išgirsta informacija svarbesnė. Gerąja patirtimi besidalijančios mokytojos aprėpė išties gausią metodų įvairovę. Eglė Čiaučionaitė pristatė metodus, naudojamus vyresnėse gimnazijos klasėse – „Nenustok drąsos!“, „Kelinta valanda mano gyvenime?“, „Bargonai ir rutriai“ ir kitus, kviečiančius analizuoti, kaip formuojasi ir kinta žmogaus požiūris. Laimutė Penkaitienė, teigdama, kad dabar vaikus reikia mokyti į gylį, o ne į plotį, kalbėjo apie tokius kritinio ir kūrybinio mąstymo reikalaujančius metodus kaip „Spręsk“ (problemų sprendimui) ir „Abėcėlė ratu“ (įtvirtinimui). Aurelija Janušaitytė kvietė pasinerti į savianalizę – nupiešti gyvūną, kurio nėra. Šis savęs pažinimo metodas (kaip ir mokytojos pristatytas metodas „Gyvenimo kelionė“) tinkamas emocinei žmogaus charakteristikai, padeda atverti tai, kas dažnai nėra tiesiogiai įvardijama. O štai mokytoja Jurgita Tumosienė skaitė pranešimą „Žaidimo metodai, taikomi tikybos pamokose“, skirdama daug dėmesio aktyvioms, refleksyvioms mokinių veikloms pamokoje. „Negyvenama sala“, „Viena minutė“, „Taip – Ne“ ir kiti metodai padeda lavinti kritinį mąstymą, dėmesingumą.


Psichologė Asta Gudynienė, tęsdama temą apie motyvacijos skatinimą tikybos pamokose, pristatė autorinį metodą pavadinimu „Paslaptėlė“. Paslapties motyvas tęsėsi ir kituose metodų pristatymuose. Metodinio būrelio pirmininkė sudomino aktyviais, smalsumą žadinančiais žaidimais, o Vilija Stasaitienė dalijosi patirtimi, kaip pamokoje sukurti intrigą. Vestų integruotų pamokų, taip pat pamokų apie šventųjų gyvenimus, patirtis atskleidžia, kaip galima inovatyviai perteikti dėstomo dalyko medžiagą. Mokymosi staigmena – Vitalijos Striokienės „Šventraščio pyragas“. Šis metodas parengtas pagal Senojo Testamento nuorodas, kurias, norint žinoti tikslią pyrago sudėtį, reikia iššifruoti. Galimybė paskanauti šio iškepto „metodo“ sužadina smalsumą atsiversti Šventąją knygą ir atrasti visus slaptus ingredientus.


Mokymosi pabaigoje – refleksijos klausimai. Kaip savo pamokose pritaikysite pasirinktą metodą? Kaip jis sąlygos teigiamą mokinių mokymosi motyvaciją? Atsakydamos į šiuos klausimus mokytojos vardijo ir raktinius žodžius, nusakančius esminius išgirstos medžiagos aspektus: intriga, atradimas, prakalbinimas, staigmena, nuoširdumas, smalsumas, veiksmas, kūrybiškumas.


Metodinio būrelio pirmininkė gerosios patirties sklaidos apibendrinimą tęsė ir užbaigė spalvų refleksija. Mokytojos, pasirinkę atitinkamos spalvos saldainį, turėjo atsakyti į vieną refleksijos klausimą: raudona spalva – „Kam prieštaraujate?“, žalia spalva – „Kam pritariate?“, geltona spalva – „Kas nudžiugino?“, mėlyna spalva – „Kas nustebino?“. Svarbiausi akcentai – galimybė naujai pamatyti savo mokinius, jų poreikius, suvokimas, koks didelis menas yra gebėjimas atrasti sau tinkamus metodus greta tų, kuriuos jau taikai. Atviras kalbėjimas, dalijimasis asmenine patirtimi sustiprino mokytojų reflektavimo ir mokėjimo mokytis, kūrybiškumo, bendravimo ir bendradarbiavimo kompetencijas.


ŠPT informacija

Copyright © 2020. Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba Visos teisės saugomos.