Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinė mokykla suorganizavo mokinių gamtos mokslų konrefenciją „Gamtos mokslų tiriamieji-projektiniai darbai – mokinių patirčiai“. Joje dalyvavo ir moksline patirtimi dalinosi Vilkaviškio rajono savivaldybės mokyklų 5–8 klasių ugdymo įstaigų mokiniai.

Konferencijos šeimininkė, direktorė Daina Juškauskienė, pasveikino dalyvius ir džiaugėsi, jog Vilkaviškio rajone mokosi smalsūs ir kūrybiški mokiniai. Vilkaviškio rajono savivaldybės administracijos Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus vedėja Žydrė Žilinskienė mkinius paskatino ir toliau domėtis tiriamosiomis veiklomis, skleisti žinias, nuolatos tobulėti. Šiuo renginiu taip pat džiaugėsi ir Vilkaviškio rajono švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Lina Klimavičienė, kuri mokinius ir mokytojus kvietė neprarasti smalsumo, troškimo tyrinėti, kelti probleminius klausimus, hipotezes bei nuolatos ieškoti atsakymų.

Mokinių pranešimai buvo išties naudingi ir prasmingi, paremti tyrimų ir apklausų rezultatais. Anot mokinių Medos Kromelytės ir Ievos Križiokaitės, norint būti žvaliems, verta rinktis žaliosios arbatos puodelį! Apie fotosintezės ir kvėpavimo procesų ryšį kalbėjo Ieva Bruožytė. Ji pasakojo, kaip galima susikurti šiems procesams iliustruoti mikrokosmą, kuris skirtas ne tik žinių pagilinimui, bet ir darbo aplinkos papuošimui, nusiraminimui. Traškučių indelis ir jame esantis veidrodėlis, karoliukai bei plastiko gabalėliai, anot Miglės Litvaitytė, gali virsti kaleidoskopu. Ech! Kokių nuostabių raštų juo galima sukurti.
Tikriausiai visi esate girdėję posakį: „Sveikata – brangiausias turtas“. Šią mintį gvildeno mokinės Augustė Kinaitytė, Viltė Petkevičiūtė ir Patricija Pučkutė. Mūsų kūnas – didžiausia vertybė, todėl verta susimąstyti, kokius maisto produktus renkamės savo mitybai. Vis tik, ar galėtume meilę sau išreikšti rinkdamiesi vaisius, daržoves ir sveikus užkandžius? Šiam klausimui atsakymų ieškojo mokinės Kotryna Brazaitytė ir Austėja Liutkevičiūtė. Lėja Svobūnaitė ir Emilija Pučkutė privertė susimąstyti, jog per didelis cukraus kiekis gali sukelti hiperaktyvumą, sutrikusį miegą, padidėjusį cukraus kiekį kraujuje. Ar rūgštūs vaisiai priešas ar draugas? Denisa Vosyliūtė ir Austėja Ūsaitė teigė, jog citrusiniai vaisiai stiprina imunitetą, tačiau, mokinių teigimu, visur ir visada svarbus saikas ir subalansuota mityba.

Mokinė Lėja Gidilica paaiškino, kad judėti gali ir augalai, o tam įtakos turi šviesa, be visa to, augalai dar reaguoja ir į Žemės trauką.
Apie pelėsio daromą žalą kalbėjo mokiniai Smiltė Šeštakauskaitė bei Gustas Kamarauskas. Atsiminkite visi: norėdami apsaugoti duoną nuo pelėsio, laikykite ją tamsioje, vėsioje ir sausoje vietoje.

„Ar vanduo tirpina visas medžiagas?“ – klausė mokinys Gytis Radzevičius? Kaip manote jūs, ar vandenyje galėtų ištirpti pipirai?

Ar galima pasverti orą, o gal oras gali judėti? Žinoma! Tai patvirtino mokinių Radvilės Vaičiaitytės, Vakarės Čižauskaitės ir Gabrielės Džerekaitės atliktas eksperimentas. Jau žinome, kad orą pasverti galime ir jis juda, bet ar kada bandėte Baltijos jūroje paskandinti kiaušinį? Žymantas Narušis ir Justas Bakšys pristatė eksperimentą ir praktiškai įrodė, jog kiaušinis pradeda kilti į vandens paviršių, kai jo druskingumas siekia 8,80 promilės.

Apie garsą ir apšviestumą diskutavo Simona Šulcaitė ir Gintarė Čėsnaitė. Mokinės supažindino, jog programėlių „Lux light meter“ ir garso matuoklio pagalba galima įvertinti ir palyginti, ar garso ir šviesos intensyvumas atitinka higienos normas. Gustė Kiseliauskaitė ir Urtė Matijošaitytė tyrė triukšmo lygį Alvito apylinkėse. Mokinės apklausę gyventojus padarė išvadą, jog Alvitas – rami ir netriukšminga vieta. Šioje vietovėje stūgso ežeras. Mokinės Luknė Andriukaitytė ir Elzė Juodkūnaitė papasakojo, kokių orgnizmų jame galima aptikti. Gera žinia visiems, jog šis ežeras ekologiškai švarus, jame knibždėte knibžda gyvybės įvirovė.

Ne visada šviesa skirta vien tam, kad geriau matytume. Jos bangų dažniai turi įtakos augalų augimui ir vystymuisi. Kai norisi gausesnių žiedų ir didesnio lapų skaičiaus, pasitelkite raudoną spalvą. Norite, kad augalai ir lapai greičiau augtų, tam padės mėlyna spalva.

Mėgstate dažytis, bet ar susimąstėte, kokia yra kosmetikos sudėtis ir / ar ji saugi? Rugilė Švedaitė, Meda Navikaitė ir Emilija Narkevičiūtė teigė: jei norime sau nepakenkti, rinkimės lietuvišką kosmetiką.

Pabandykite nudažyti pekino kopūsto lapą natūraliais dažais. Urtė Marija Kavaliauskaitė iliustravo, jog geriausiai lapą nudažo ciberžolė – sodriai gelsva spalva. Jei norite tinkamai pašalinti riebalų dėmes, jums nereikia brangių priemonių. Miglė Bepirštytė ir Vakarė Baltrušaitytė nurodė, jog ūkiškas muilas – puiki alternatyva! Kaip nustatyti įvairių medžiagų kūno tankį, papasakojo Justė Gražulytė ir Agnė Bylaitė.

Taigi, anot Vydūno, pats gražiausias žmogus yra kuriantis. Tad nebijokime eksperimentuoti, kelti klausimus bei jiems ieškoti atsakymų.

Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnybos metodininkė Lina Klimavičienė