Šiandieniniame kontekste sąvokos įtraukusis ugdymas ar įtraukioji mokykla tampa vis labiau neatsiejama kiekvienos ugdymo įstaigos dalimi. Įvairiais tyrimais įrodyta, kad heterogeninėse klasėse besimokantys mokiniai mokosi vieni iš kitų, tampa empatiškesni, išmoksta bendradarbiauti, sėkmingai spręsti socialines problemas. Įtraukusis ugdymas, tai procesas, kai atsižvelgiama į visus ir kiekvieną mokinį, kai vertinama mokinių įvairovė (kultūrinė, socialinė, mokymosi), užtikrinama mokinio teisė į kokybišką ugdymą(si). Kiekvienam mokiniui, neišskiriant jo negalios, sutrikimų ar mokymosi sunkumų, ugdymo įstaigose turėtų būti užtikrinamas ugdymo prieinamumas, sudarytos galimybės mokytis saugioje, tinkamoje edukacinėje aplinkoje, patiriant ugdymo(si) sėkmes, pedagogai turėtų atsižvelgti į mokinių skirtybes ne kaip keliančias sunkumus, o kaip galimybes, padedančias mokiniui siekti individualių ugdymo(si) tikslų. Įtraukusis ugdymas ugdymo įstaigose patirs sėkmę, jei tam bus tinkamai pasiruošta: pritaikyta ugdymo(si) aplinka, pasirūpinta ugdymui(si) skirtomis techninės pagalbos ir specialiosiomis mokymo priemonėmis, mokiniui laiku suteikiama veiksminga švietimo pagalba, vyks tikslingas švietimo bendruomenės komandinis bendradarbiavimas kartu su švietimo pagalbos specialistais, kurie yra neatsiejama kiekvienos ugdymo įstaigos komandos dalis dirbant su mokiniais, patiriančiais ugdymo(si) sunkumus.