^Į viršų
foto1 foto2 foto3 foto4 foto5

Meniu

Prisijungti

Paieška

Renginių kalendorius

Gegužė 2019
Pi An Tr Ke Pe Še Sek
29 30 1 2 3 4 5
6 7 8 9 10 11 12
13 14 15 16 17 18 19
20 21 22 23 24 25 26
27 28 29 30 31 1 2

Lankytojų statistika

328292
ŠiandienŠiandien6
VakarVakar94
Šią savaitęŠią savaitę6
Šį mėnesįŠį mėnesį1773
Iš visoIš viso328292

„Viskas tikra“

Viskas tikraPaprasti dalykai gali tapti nepaprastais, nesuprantami – suprantamais, nuobodūs – įdomiais, o teoriniai – praktiniais. To galima pasiekti ugdymosi procesą organizuojant netradicinėse aplinkose. Tai vienas iš būdų stiprinti mokinių motyvaciją ir užtikrinti kiekvieno įsitraukimą į mokymosi procesą. Žinoma, kalba eina ne šiaip apie laisvo turinio ekskursiją, čia laimi tas, kuris tokiam ugdymui skiria laiko detalaus plano parengimui, užduočių ir mokymosi metodų parinkimui. Vilkaviškio pradinės mokyklos anglų kalbos mokytoja metodininkė Kristina Sinkevičienė, aktyviai organizuojanti mokinių mokymąsi už mokyklos ribų sako: „darau tai tam, kad mokiniai atbėgtų į pamoką, o ne ateitų koja už kojos“.

Skaityti daugiau...

Neformalusis suaugusiųjų švietimas ir tęstinis mokymasis Vilkaviškio rajone

Neformalus suaugusiuju svietimasJegelevičienė V., Prakapas R. (2018), remdamiesi Pasaulio ekonomikos forumu (2016) įvardija įgūdžius, būtinus XXI a. visuomenei: pamatiniai raštingumo įgūdžiai (raštingumas, skaičiavimas, mokslinis raštingumas, informacinių technologijų raštingumas, finansinis raštingumas, kultūrinis ir pilietinis raštingumas). Šie įgūdžiai yra reikalingi, kad būtų galima atlikti kiekvieną dieną atliekamus veiksmus; kompetencijos, kurios yra reikalingos įveikiant kompleksinius šių dienų iššūkius, tokius kaip kritinis mąstymas/problemų sprendimas, kūrybiškumas, bendravimas, bendradarbiavimas; asmeninės savybės, leidžiančios reaguoti į aplinkos sąlygų kaitą. Šiomis savybėmis įvardijamas smalsumas, iniciatyvumas, atkaklumas, prisitaikomumas, lyderystė, socialinis ir kultūrinis sąmoningumas. Analizuodami šiuos, XXI a. visuomenei būtinus įgūdžius, ir Vilkaviškio r. sav. 2018 m. spalio mėn. atliktos apklausos duomenis dėl suaugusiųjų mokymosi poreikio nustatymo, matome, jog Vilkaviškio r. Neformaliojo suaugusiųjų švietimo ir tęstinio mokymosi darbo grupė, pasirinko reikiamus orientyrus. Rajono suaugusieji įvardijo, jog norėtų tobulintis šiose temose: psichologinių problemų sprendimas (žinių gilinimas apie streso valdymą; pasitikėjimo savimi stiprinimas; efektyvus bendradarbiavimas; savęs pažinimas; konfliktų valdymas); žinių gilinimas apie sveikatą ir sveiką gyvenimo būdą; užsienio kalbų mokymasis (anglų k.); teisinės žinios, reikalingos kasdieniniame gyvenime (vartotojų teisės; turtiniai klausimai; įstatymai); kompiuterinis skaitmeninis raštingumas (dokumentų rengimas; informacijos paieška); augalininkystė; kvalifikacijos tobulinimosi kursai, reikalingi profesinei veiklai; amatai: siuvimas. Atliepiant įvardintą poreikį, buvo iškelti kontekstualūs tikslai, juos pagrindžiantys uždaviniai ir pokyčio siekio koduotę turinčios priemonės. Suplanuoti streso valdymo mokymai, teisinės konsultacijos, praktiniai reabilitaciniai užsiėmimai, siuvimo pagrindų modulis, (ne)kilnojamosios parodos, edukacinės programos, saviraiškos praktikumai ir daug kitų priemonių.

Skaityti daugiau...

Pamoka prasideda nuo šypsenos

Pamoka prasideda nuo sypsenosGeroje mokykloje ugdymas (mokymas) nėra savitikslis – jis padeda mokiniui ugdytis įvairias jam ir visuomenei svarbias kompetencijas, moko lankstumo kintant aplinkai bei gebėjimo susidoroti su iššūkiais, skatina savarankiškai kelti klausimus ir mąstyti (Geros mokyklos koncepcija, 2015). Balandžio mėn. pradžioje teko stebėti pamoką, kuri atitinka visus anksčiau paminėtus gero ugdymo bruožus. Atvirą anglų kalbos pamoką „London City Break/Savaitgalis Londone“ vedė Irma Lenkienė, Vilkaviškio Salomėjos Nėries pagrindinės mokyklos vyresnioji anglų kalbos mokytoja.

Skaityti daugiau...

Ugdymas be atskirties ir diskriminacijos

Ugdymas be atskirtiesNe kartą girdėjome ir dauguma sinonimiškai teigiame frazę – „žmogus pats save kuria“. Berger ir Luckmann sako, jog „žmogus kuria savo prigimtį, arba, paprasčiau kalbant, kuria pats save“ (Berger, Luckmann, 1999). Kūryba prasideda nuo labai anksti. Ikimokykliniame ir priešmokykliniame amžiuje vaiko paties kūrimo procese svarbų vaidmenį atlieka pedagogas. Kalbant apie žmogų, nesvarbu, kokio jis amžiaus būtų, svarbu pastebėti jo skirtybes. Skirtybės turėtų būti vertinamos kaip galimybės. Minėtame kūrybos procese šie elementai yra vieni svarbiausių. Pamatinė sąvoka, kurią taip pat reikėtų įvardinti bei pabrėžti jos svarbą yra „orumas“. Orus – turintis vidinės pagarbos, jaučiantis savo vertę (DLKŽ). Žmogaus orumo konstravimo procesuose svarbus asmens stipriųjų savybių akcentavimas, kurį numato stiprybių perspektyva (Ruškė, 2014). Tyrėja akcentuoja, jog „ugdantis kritinį sąmoningumą svarbu atskleisti ir pažadinti asmenų, turinčių negalią, vidinius resursus, t. y. akcentuoti stipriąsias puses, turimas galias“. Tautinės mokyklos koncepcijoje (1988) pabrėžiama, kad „kiekvienas asmuo yra vertingas“. Šio teiginio realizacija yra glaudi su įtraukiojo ugdymo suvoktimi. Rajono ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo pedagogai turėjo galimybę dalyvauti natūraliame veikime, pabrėžiant visų ugdomų vaikų vertę – atviroje veikloje 5-erių ir 6-erių m. amžiaus vaikų grupėse „Individualių vaiko gebėjimų ugdymas, siekiant pažangos“. Vilkaviškio vaikų lopšelio-darželio „Buratinas“ vyresnioji auklėtoja B. Stumbrienė ir priešmokyklinio ugdymo pedagogė metodininkė R. Bartuškienė savo veikimo pavyzdžiais parodė, jog pedagogių organizuojamai veiklai fundamentalų pagrindą suteikia supratimas ir tikėjimas, jog įtraukusis ugdymas – tai ugdymas be atskirties ir diskriminacijos.

Skaityti daugiau...

Permąstyti ir keisti kultūrą

Permastyti ir keistiDabartis siejama su intensyvia visuomenės įtrauktimi į informacinių komunikacinių priemonių naudojimąsi. Vadinasi, realybė yra „mediatizuojama“, todėl atsiranda daug netikros realybės. Netikros – tokios, kur asmuo nedalyvauja savu kūnu, kad išgyventų ją – „vadinasi, reaguodama į žmonijos ir informacijos santykio pasikeitimus, mokykla turi permąstyti ir iš esmės keisti savo kultūrą, bendravimo principus, darbo stilių“ (Duoblienė, 2011).

Skaityti daugiau...

Svarbu dalintis

Svarbu dalintisPagrindinis ugdymo proceso tikslas – mokinių pasiekimai, laimėjimai ir daroma pažanga. O tai įmanoma pasiekti tik tuomet, kai mokosi patys mokytojai. Todėl mokytojui svarbu būti pasirengusiam dinamiškai aplinkai, nuolat analizuojant kompetencijas, bei jų tobulinimo galimybes. (G. Gedvilienė, R. Laužackas, L. Lileikienė ir kt., 2008). Ieškant šių galimybių vasario – kovo mėnesiais Vilkaviškio r. pradinio ugdymo, gamtos mokslų ir muzikos pedagogai, gerosios patirties sklaidose, tobulino dalyko turinio planavimo ir tobulinimo kompetenciją. Ši kompetencija apima: mokymo programų bei teminių planų rengimą, mokymo(si) tikslų bei uždavinių formulavimą, tinkamą mokymosi metodų parinkimą, įdomios ir patrauklios mokiniams medžiagos parengimą, išteklių, reikalingų tikslams pasiekti nusimatymą.

Skaityti daugiau...

Mokymas(is) yra aktyvus kuriamasis procesas

Tinklai2019 m. vasario 20 d. Vilkaviškio r. mokyklų mokymo(si) partnerystės tinklo atstovai rinkosi į mokymąsi tema „Poreikis mokytis“. Kėlėme sau tikslą – pagilinti suvokimą dėl mokėjimo mokytis kompetencijos formavimo(si). Susitikimas įvyko Vilkaviškio „Ąžuolo“ progimnazijoje. Jau tradicija, kad tos įstaigos, kurioje vyksta susitikimas, atstovai rengia mokymo(si) programą. Taigi, mokymo(si) programą rengė: „Ąžuolo“ progimnazijos direktorė Gileta Naujokienė ir direktorės pavaduotoja ugdymui Vilma Anelauskienė. Ir kad mokymas(is) būtų susijęs su visų įstaigų kontekstais, koordinuoti mokymą(si) padeda Švietimo, kultūros ir sporto skyriaus specialistė Žydrė Žilinskienė ir Švietimo pagalbos tarnybos direktorė Asta Grinevičienė.

Skaityti daugiau...

Copyright © 2019. Vilkaviškio švietimo pagalbos tarnyba Visos teisės saugomos.